Estų testai – pozityvi gynėjų drausmė ir aukštaūgių konkurencija

(31)
Rugpjūčio 8 d. 09:20
I.Brazdeikis sužaidė solidžias rungtynes (BNS nuotr.)
I.Brazdeikis sužaidė solidžias rungtynes (BNS nuotr.)
Tautvydas Kubilius
Krepsinis.net

Lietuvos rinktinė sužaidė dvejas kontrolines rungtynes su Estijos krepšininkais ir nors abu susitikimus lietuviai laimėjo (84:70 ir 90:88), tačiau po antrojo susitikimo vyriausiasis komandos treneris Kazys Maksvytis pasigedo didesnio progreso žaidime.

Abu šiuos mačus praleido Domantas Sabonis, Jonas Valančiūnas ir Mindaugas Kuzminskas, po sykį pasirodyti gavo Marius Grigonis bei Ignas Brazdeikis.

Echodas Echodas

Aukštaūgių konkurencija

Spaudos konferencijoje po antrųjų Kazys Maksvytis pripažino, kad iš kol kas žaidusių aukštaūgių geriausią įspūdį palieka Martynas Echodas. Per dvejas rungtynes centras rinko 12,5 taško ir atkovojo po 7 kamuolius.

Į Vilniaus „Rytą“ sugrįžtantis vidurio puolėjas spinduliavo energija abejose aikštės pusėse ir atrodė pasiilgęs krepšinio. Vis tik varžovų priekinė linija nėra tas lakmuso popierėlis, pagal kurį būtų galima tiksliai įvertinti kiek kuris aukštaūgis gali būti naudingas komandai Europos čempionate.

Estai žaidė be savo pagrindinio centro Maiko Kotsaro, o vidurio puolėjo pozicijoje matėme jaunąjį Matthiasą Tassą ir įprastai sunkiuoju kraštu žaidžiantį Kristjaną Kitsingą.

Akivaizdus M.Echodo išskirtinumas ir pranašumas prieš Lauryną Birutį yra tas, jog su juo aikštėje Lietuvos rinktinė gali keistis gynyboje. Tokią gynybos sistemą itin mėgsta K.Maksvytis ir todėl nemažai matėme ir Gyčio Masiulio bei Donato Tarolio tandemą aikštėje vienu metu.

Pats strategas po antrojo mačo pripažino, kad toli gražu ne viskas pavyko keičiantis ginamaisiais prie savojo krepšio. Varžovai, neturėdami fiziškai stiprių aukštaūgių, atkovojo net 16 kamuolių po Lietuvos rinktinės krepšiu. Dalis jų buvo sugriebta būtent dėl to, jog aukštaūgiai būdavo ištraukiami iš po krepšio.

L.Birutis jau yra kitokio plano vidurio puolėjas ir pirmasis jo išėjimas į aikštę buvo gana sėkmingas. Centras tiek pats sugebėjo efektyviai sužaisti nugara į krepšį, tiek atliko tikslius perdavimus Arnui Butkevičiui „short rollo“ situacijose. Gaila, tačiau vėliau ir šio aukštaūgio žaidimo kreivė šiek tiek krito žemyn. Kauno „Žalgirio“ garbę ginsiantis aukštaūgis pralaimėjo kelias mikrodvikovas po krepšiu, o labiausiai įsiminė epizodas, kai 208 cm ūgio M.Tassas nesunkiai apstumdė penkiais centimetrais aukštesnį Lietuvos rinktinės centrą.

Būtent šie du mačai su estais turėjo tapti pagrindine galimybe K.Maksvyčiui pasižiūrėti į ne pagrindinius vidurio puolėjus ir palyginti juos tarpusavyje. Jau kitame mače turėtų žaisti Domantas Sabonis bei Jonas Valančiūnas ir tuomet pagrindiniu tikslu turi būti jų įvedimas į žaidimą bei ieškojimas, kaip kuo efektyviau išnaudoti šias dvi NBA žvaigždes vienu metu aikštėje.

Tai yra gana liūdnos žinios Gyčiui Masiuliui, kuris abejose rungtynėse žaidė jausdamas čiurnos skausmus ir nieko doro nuveikti nesuspėjo. Per dvejas rungtynes šis per dvi pozicijas galintis žaisti 24 metų kaunietis iš viso pelnė vos tašką bei turėjo nemažai problemų ir gindamasis.

Panaši situacija ir su D.Taroliu, kuris buvo iškviestas į rinktinę, kuomet joje atsisakė žaisti Gediminas Orelikas. Nors į Rumuniją išvykstantis aukštaūgis stipriai nekrito iš konteksto, tačiau ir nenuveikė nieko tokio, jog galėtų sujaukti įsivaizduojamą aukštaūgių rotaciją rinktinėje.

Žemaitis Žemaitis

Parodytas gynėjų fiziškumas ir drausmė

Kuomet vasarą kalbama apie pirmuosius kontrolinius rinktinės mačus dažniausiai pirmos mintys būna, jog jas lydės krūvos klaidų, tarpusavio nesusikalbėjimo bei nelogiškų sprendimų.

19 klaidų nėra Lietuvos vidurkis per šiuos du draugiškus mačus – tai bendras klaidų skaičius, kuris tikrai džiugina. Nors K.Maksvytis ir pasigedo daugiau progreso rinktinės žaidime, tačiau klaidų skaičius, kuris ir taip nebuvo didelis, po pirmojo mačo buvo dar labiau sumažintas. Klaipėdoje lietuviai klydo 13 sykių, Alytuje – 6.

Taip, varžovų gynyba nebuvo ta, kuri išmuštų lietuvius iš savojo ritmo ir verstų klysti, tačiau kai kalbame apie pirmus draugiškus mačus dažnai tos klaidos pasipildavo ir lygiose vietose. To šįsyk nebuvo ir tai džiugina.

Rungtynės su Estija tapo krikštu Lietuvos rinktinėje Kristupui Žemaičiui. Dabartinėje situacijoje atrodo keista, kai žaidėjas dar nesuspėjęs sužaisti „langų rinktinėje“ jau pretenduoja į pagrindinę komandą, vyksiančią į Europos čempionatą.

Reikia pripažinti, kad per šiuos du mačus K.Žemaičio akcijos rinktinėje pakilo. Ypatingai gerai „Wolves“ gynėjas atrodė pirmajame mače Klaipėdoje. Svarbu tai, kad K.Žemaitis nesutriko įėjęs į aikštę ir demonstravo užtikrintą ramybę. Tai, kad gynėjas nepadarė nė vienos klaidos yra didelis jo pliusas.

Matant, kad kol kas Rokui Jokubaičiui reikia laiko tam, jog įeitų į savo sportinę formą, K.Žemaitis dar tikrai gaus šansų parodyti save. Gynėjas tik atvykęs į rinktinės stovyklą teigė, kad yra pasiruošęs itin sunkiai dirbti ir padaryti viską, kad pakovotų dėl teisės vykti į Europos čempionatą ir kol kas tai nėra tik tušti žodžiai. K.Žemaitis tikrai kovoja, o ta kova labai gerai matėsi gynyboje, kur LKL vicečempionas antrajame mače sugebėjo perimti du kamuolius ir gerai skaitė varžovų perdavimų linijas.

Kitas kandidatas į Lietuvos rinktinę Tomas Dimša puikiai atrodė pirmosiose rungtynėse Klaipėdoje, kur gerai išnaudojo savąsias progas ir pelnė 10 taškų. Alytuje jo indėlis puolant buvo kuklesnis ir aikštę jis paliko su 4 taškais.

K.Maksvytis šį gynėją dažnai bandė naudoti stabdant varžovų perimetro lyderius. Vis tik nei Klaipėdoje, nei Alytuje lietuviams nepavyko neutralizuoti Kristiano Kullamae’os ir nors tai nėra individualaus gynėjų darbo problemos, tačiau K.Maksvytis pripažino, kad tai reikės taisyti.

Nors I.Brazdeikis buvo labai efektyvus puolime ir matėme jį ne tik patį užsibaigiant atakas, bet ir sėkmingai asistuojant komandos draugams, tačiau ir jis turėjo problemų gynyboje perimerte. K.Kullamae per lengvai galėjo priimti sprendimus, turėjo daug laisvės prie trijų taškų zonos, o kai įsibėgėjo – pradėjo pataikyti ir sudėtingus metimus. Tai parodo, kad Lietuvos rinktinei šiuo metu galbūt trūksta žmogaus, kuris galėtų neutralizuoti ar bent pristabdyti tokius improvizuoti mėgstančius varžovų lyderius.

Nors R.Jokubaičiui kol kas sunkiai sekasi rinktis taškus, o kartais gynėjas atrodė šiek tiek sutrikęs, tačiau su laiku Barselonos klube žaidžiantis lietuvis turėtų įsivažiuoti. Tikrieji kontroliniai mačai R.Jokubaičiui iš dalies prasidės prisijungus D.Saboniui ir J.Valančiūnui. Jo užduotis bus gebėti valdyti komandą aikštėje su šiais centrais ir kuo efektyviau išnaudoti juos puolime. Jau dabar Lietuvos rinktinę galima pagirti už puikų kamuolio judėjimą ir svarbu, kad ši tendencija išliktų ir žaidžiant jau pagrindinės sudėties.

Tuo tarpu L.Lekavičius Alytuje jau jautėsi visiškai savo vaidmenyje. Po varginančio ir sunkaus psichologiškai sezono Kaune L.Lekavičius vėl gali žaisti savo mėgiamu stiliumi – duoti trumpas efektyvias atkarpas, kai įėjęs į aikštę jis tiesiog sprogsta savo energija. Toks L.Lekavičius kokį jį pamatėme antrajame mače, gali tapti labai svarbiu Lietuvos rinktinės ginklu, kylančiu nuo suolo ir suteikiančiu taip norimos energijos žaidime.

Antrosiose rungtynėse neregistruotas buvo Marius Grigonis, kuris Klaipėdoje vėl parodė puikią lyderystę. Gynėjas pelnė 9 taškus, atkovojo 4 kamuolius ir atliko 4 rezultatyvius perdavimus. Kol kas šioje rinktinėje Atėnų „Panathinaikos“ ekipoje žaisiantis kaunietis išsiskiria savo kūryba. M.Grigonis gerai skaito žaidimą bei tiksliai suranda komandos draugus ir neforsuoja savo paties metimų. 

Žukauskas Žukauskas

K.Maksvyčio galvosūkis – kaip spręsti pagrindinę problemą?

Edgaras Ulanovas, Eimantas Bendžius, Tadas Sedekerskis, Gediminas Orelikas – „trečios“ ir „ketvirtos“ pozicijos žaidėjai, kurie atsisakė šią vasarą atvykti į rinktinės stovyklą.

Jeigu lengvojo krašto pozicijoje didelės problemos dėl to vis dar nėra, tai ir taip Lietuvos rinktinės Achilo kulnu esanti „ketvirta“ pozicija lieka dar labiau apnuoginta.

Kol kas vis dar nematėme Lietuvos rinktinės žaidžiančios su D.Saboniu ir J.Valančiūnu, tad negalime net įsivaizduoti, kiek tai yra pasiruošęs naudoti K.Maksvytis bei kiek tai bus efektyvu šio trenerio vadovaujamoje komandoje.

Bet kokiu atveju fantazijos iš Kazio Maksvyčio šioje vietoje tikrai reikės, o variantų nėra daug.

Vienintelis aukštaūgis rinktinėje, kuris galėtų žaisti centro ir sunkiojo krašto pozicijoje yra G.Masiulis, tačiau jo žaidimas jau aptartas ir kol kas kaunietis, kuris prieš metus žaidė olimpiados atrankoje, nepaliko norimo įspūdžio.

Prisijungęs prie komandos Mindaugas Kuzminskas šią vasarą vėl gali tapti labai svarbiu rinktinės ramsčiu. Nors šio puolėjo nenoras žaisti arčiau krepšio yra apipintas legendomis, tačiau panašu, kad jam tai daryti tikrai teks.

Šie du kontroliniai sutikimai su estais leido dar kartą įsitikinti, jog Arnas Butkevičius savo fiziškumu gali būti labai naudingas. Puolėjas puikiai bėgo į greitą puolimą, o jo savalaikiai įkirtimai į baudos aikštelę palei galinę liniją buvo vieni iš gražiausių epizodų rinktinės žaidime.

Nors „Ryte“ jį matėme dažnai žaidžiant ir šalia vidurio puolėjo, rinktinėje kol kas tokio varianto neišvydome. Galbūt, kai aikštėje bus J.Valančiūnas ar D.Sabonis, rinktinės vyriausiasis treneris išbandys ir šią opciją.

Rokas Giedraitis pirmajame mače puikiai realizavo savąsias progas ir surinko 13 taškų, tačiau antrajame mače Alytuje jau šiek tiek nerado savęs. Vis tik kuo išsiskyrė šis per dvi pozicijas galintis žaisti krepšininkas tai labai tiksliais papildomais perdavimais. Lietuviai nepagailėdavo ekstra perdavimo ir taip sukurdavo puikias progas komandos draugams. Gaila, jog Alytuje Vitorijos „Baskonia“ klube žaidžiantis krepšininkas prametė abu savo tritaškius – būtent stabilaus tolimo metimo iš jo labai norėtųsi, kadangi R.Giedraitis galėtų būti bene pavojingiausiu Lietuvos rinktinės ginklu prie trijų taškų linijos.

Eigirdas Žukauskas taip pat pademonstravo tai, ko iš jo tikimąsi. Svarbiausias šio puolėjo pliusas yra tvirtas kūnas ir tai, kad praktiškai prieš jokį varžovą jis nebus tas žaidėjas, kuriam gynyboje ant nugaros oponentai priklijuotų taikinį. Puolime E.Žukauskui svarbu realizuoti savo tritaškius iš statinių padėčių (per dvejas rungtynes puolėjas pataikė 3 iš 7 tritaškių) bei pasiūlyti tvirtas užtvaras komandos draugams juos išleidžiant be kamuolio.

„Ilgoji pertrauka“: išsamiai apie Eurolygą – įdomiausi naujokai, kas gali iššauti, Šaro (ne)lemiamas sezonas, prognozės ir „Žalgirio“ perspektyvos

31 komentarai
Naujausi komentarai (31)
Geriausiai ivertinti (31)
PRO komentarai (1)
i
Noriu gauti pranešimus apie atsakymus į mano komentarą Komentuoti gali tik registruoti portalo vartotojai.
Norėdami komentuoti prisijunkite.
Prisijungti
Komentuoti
Daugiau komentarų
Atsakyti
Eurolyga