Lietuvos rinktinė: likę dvyliktuko klausimai ir J.Valančiūno bei D.Sabonio tandemas

(8)
Rugpjūčio 12 d. 15:10
D.Sabonis ir J.Valančiūnas vėl žaidė kartu (BNS nuotr.)
D.Sabonis ir J.Valančiūnas vėl žaidė kartu (BNS nuotr.)
Tautvydas Kubilius
Krepsinis.net

Lietuvos vyrų rinktinė tęsia pasirengimą 2022 metų Europos čempionatui ir sužaidė dvejas kontrolines rungtynes su varžovais iš Suomijos.

Pirmąjį mačą Kaune lietuviai laimėjo 76:61, o Vilniuje oponentus pranoko 87:52.

Nei viename iš šių mačų ant parketo nežengė Laurynas Birutis, su kuriuo po antrųjų rungtynių ir buvo atsisveikinta, bei vis dar dėl traumos negalintis žaisti Mindaugas Kuzminskas.

Sabonis Sabonis

D.Sabonio ir J.Valančiūno tandemas

Abejos rungtynės su Suomijos rinktine labiausiai intrigavo būtent dėl galimybės pamatyti Joną Valančiūną ir Domantą Sabonį žaidžiančius kartu.

Tiek Kaune, tiek Vilniuje šie Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) bokštai rungtynes pradėjo startiniame penkete, todėl labai realu, kad tokios taktikos Kazys Maksvytis gali laikytis ir ateityje.

Nors abiejų jų žaidimas paliko gerą įspūdį, tačiau vargu, ar tai reikėtų stipriai sureikšminti. Suomijos rinktinė neturėjo savo pagrindinio aukštaūgio Lauri Markkaneno, o kiti šios komandos priekinės linijos žaidėjai neturėjo net menkiausių galimybių pasipriešinti mūsų centrams.

J.Valančiūnas, priėmęs kamuolį po krepšiu, tiesiog traiškė jaunąjį Olivier Nkamhoua, kuris tiek centimetrais, tiek fizine jėga stipriai nusileido lietuviui. Netgi varžovams dvigubinant gynybą mūsų rinktinės centras nesunkiai susidorodavo su visomis gynybinėmis užkardomis ir tiesiog per jėgą versdavo taškus.

Kur kas svarbiau buvo pamatyti, kaip lietuviams su šiais dviem aukštaūgiais sekasi išsidėstyti puolime. Čia pastebėjome, kad daug žaidimo Lietuvos rinktinėje prasideda nuo kamuolio įmetimo į baudos aikštelę D.Saboniui. Šiam sutraukus varžovų gynybą labai svarbus yra geras kamuolio judėjimas ir laisvo žmogaus suradimas.

Puikiu aikštės matymu pasižymintis Sakramento „Kings“ aukštaūgis gerai nusimetinėjo kamuolį ir lietuviai nesunkiai galėjo rasti metimus iš trijų taškų zonos. Vis tik abiejų rungtynių bendras pataikymo procentas iš toli siekė vos 23 procentus.

K.Maksvytis, kalbėdamas konferencijoje po rungtynių, prasto pataikymo iš toli nesureikšmino, kadangi tai yra tik pasirengimo Europos čempionatui pradžia. Vis tik būtent tritaškiai Europos čempionate bus labai svarbūs Lietuvos rinktinės puolime. Varžovams spaudžiantis baudos aikštelėje progų metimams mūsų snaiperiai tikrai turės ir norint efektyvaus bei solidaus puolimo, juos pataikyti reikėtų gerokai aukštesniu procentu. Čia visų pirma akys kryps į Roką Giedraitį, Eigirdą Žukauską, Marių Grigonį, kurių metimai iš statinių padėčių gali būti lemtingi faktoriai rungtynėse.

Kitas žaidimo per priekinės linijos krepšininkus  minusas buvo klaidos. Pats D.Sabonis pripažino, kad kol kas jų dar yra per daug ir tai reikia taisyti. Kelis sykius lietuviai pažeidė 3 sekundžių taisyklę, kelis kartus suklydo perduodami kamuolį ir šio žaidybinio broko Lietuvai, norinčiai efektyviai išnaudoti priekinę liniją, reikia stipriai sumažinti.

Gynyboje mūsų aukštaūgiai didesnių problemų mačuose su suomiais neturėjo. D.Sabonis pademonstravo greitas kojas ir jo gynyba perimetre nekelia jokių klausimų. Antrajame mače O.Nkamhoua sykį sugebėjo pikepopu sėkmingai užatakuoti J.Valančiūną, tačiau tai daugiau buvo išimtis iš taisykles.

Kol kas daugiausiai klausimų kelia tai, kiek efektyviai mūsų priekinė linija bus pajėgi gintis prieš ekipas, turinčias puolimą galinčius plėsti vidurio puolėjus, ar gynėjus, kurie „2 prieš 2“ situacijose ieškotų galimybės atakuoti J.Valančiūną. Į šiuos klausimus po rungtynių su suomiais atsakymų dar tikrai neturime.

Echodas Echodas

Kodėl M.Echodas nukonkuravo L.Birutį?

K.Maksvytis po antrųjų rungtynių su Suomija paskelbė, kad už darbą rinktinėje buvo padėkota L.Biručiui, kuris su komanda į Ispaniją jau nevyks.

213 cm ūgio vidurio puolėjas šanso išbėgti su suomiais taip ir negavo. Vyriausiajam rinktinės treneriui užteko dviejų kontrolinių rungtynių su Estija tam, kad priimtų šį sprendimą.

Nors antrajame mače prieš estus L.Birutis parodė savo potencialą ir turėjo gerų epizodų puolime, kai sutraukęs varžovų gynybą nusimetė kamuolį Arnui Butkevičiui, tačiau M.Echodas paliko labiau įtikinantį įspūdį.

Praktiškai visuomet, kai aikštėje nėra J.Valančiūno Lietuvos rinktinė gynyboje nori taikyti susikeitimo taktiką. Matėme momentų, kai vyriausiasis komandos treneris bandė sudėlioti kuo universalesnius penketus, galinčius rotuotis gynyboje.

Akivaizdu, kad vieno žmogaus, kuris „2 prieš 2“ situacijoje prie savojo krepšio taikytų „drop“ gynybos metodą K.Maksvyčiui yra užtektinai. Jeigu M.Echodas tikrai paklius į galutinį dvyliktuką, bet kokiu atveju čempionate turės mažą minučių skaičių, tačiau jam esant aikštėje lietuviai galės keistis gynyboje ir tai greičiausiai buvo pagrindinis stratego motyvas.

Įpūdį turėjo palikti ir vidurio puolėjo kovingumas bei aistra. Venecijos „Umana Reyer“ ekipoje daugiau ant suolelio sėdėjęs nei aikštėje praleidęs M.Echodas dega noru žaisti ir trumpas atkarpas išnaudojo išties efeketyviai. Gynyboje išvydome kelis jo įspūdingus blokus, o puolime M.Echodas gerai kovojo dėl pozicijų arčiau krepšio.

Žemaitis Žemaitis

Likę dvyliktuko klausimai

Šiuo metu komandoje yra 15 žaidėjų, tad dar trims vyriausiasis rinktinės treneris turės padėkoti jau artimiausiu metu ir galiausiai čempionatui ruoštis tik su pagrindinės sudėties žaidėjais.

Tik susirinkus į stovyklą dėl savo vietų praktiškai ramūs buvo Jonas Valančiūnas, Domantas Sabonis, Marius Grigonis, Ignas Brazdeikis, Rokas Jokubaitis, Rokas Giedraitis, Lukas Lekavičius ir Arnas Butkevičius.

Šiai akimirkai vietą dvyliktuke užsitikrinęs jau atrodo ir Eigirdas Žukauskas, kuris gali sėkmingai dengti dvi pozicijas ir kol kas per kontrolinius mačus paliko neblogą įspūdį.

Garantuotas dėl vietos būtų ir Mindaugas Kuzminskas, tad jeigu jis artimiausiu metu bus pasiruošęs žaisti, realu, kad vieta rinktinėje šiam 31 metų puolėjui bus palikta.

Jeigu M.Kuzminskas galės žaisti, tuomet komandoje lieka viso labo dvi laisvos vietos ir 5 į jas pretenduojantys žaidėjai.

Akivaizdu, kad paskutines dvi vietas užims vienas gynėjas ir vienas priekinės linijos žaidėjas.

Nors prieš rinktinės stovyklos pradžią G.Masiulis atrodė kaip itin realus pretendentas pakliūti į galutinę komandą, tačiau kol kas jam šiek tiek kliudė čiurnos trauma, o geresnę jo versiją išvydome tik ketvirtadienio rungtynėse su suomiais.

Donatas Tarolis per savąsias minutes mače Kaune taip pat atrodė neblogai, tačiau jis priešingai nei G.Masiulis nerungtyniauja vidurio puolėjo pozicijoje. Gebėjimas išplėsti aikštę vidurio puolėjo pozicijoje Lietuvai bandant žaisti itin žemu penketu galėtų tapti G.Masiulio privalumu.

Vis tik realiausiai iš šių trijų aukštaūgių kol kas atrodo M.Echodo šansai. Turint omenyje, kad D.Sabonis daug žaidžia „ketvirtu numeriu“, vidurio puolėjas, kuris keičiasi gynyboje bei gali pasiūlyti energijos trumpomis atkarpomis, atrodo taip pat reikalingas. . G.Masiulio ir D.Tarolio galimybės prasibrauti į dvyliktuką padidetų tuomet, jeigu žaisti taip ir negalėtų M.Kuzminskas.

Į penkto gynėjo poziciją pretenduoja Kristupas Žemaitis ir Tomas Dimša. Jeigu lygintumėme tik šių žaidėjų pasirodymus su suomiais, tai K.Žemaitis paliko geresnį įspūdį, bet vienerios rungtynės prieš neaiškaus pajėgumą varžovą neturėtų tapti lemiamu veiksniu formuojant rinktinės dvyliktuką.

K.Maksvytis kol kas draugiškose rungtynėse T.Dimšą naudoja kaip žmogų, tinkantį paspausti varžovų perimetro lyderius. Daugiau aukšto lygio krepšinio matęs ir labiau patyręs gynėjas yra tinkama opcija Lietuvai žaidžiant itin agresyviai prie savojo krepšio.

T.Dimša buvo bandomas ir kaip įžaidėjas ir nors tai nėra jo pagrindinė poziciją, tačiau dar po Pasaulio taurės atrankos rungtynių su čekais gynėjas teigė, kad su diskomfortu šioje pozicijoje jis nesusiduria.

Galima pasidžiaugti tuo, kad K.Žemaitis, gavęs šansą rinktinėje juo tikrai sėkmingai naudojasi ir sudaro realią konkurenciją, dėl vietos sudėtyje. Ypatingai tai turėtų džiuginti suprantant, kad rudenį laukia atrankos į Pasaulio čempionato varžybas pabaiga, kur Lietuva vėl susidurs su problemomis šioje pozicijoje.

K.Maksvyčio šioje laukia labai nelengvas sprendimas ir reikės rinktis tarp tikro įžaidėjo, kuris kol kas visai neblogai sustatė komandą prieš silpnesnius varžovus, ir per dvi pozicijas žaidžiančio labiau patyrusio gynėjo.

Realu, kad ir pats vyr. treneris šiuo metu atsakymo galvoje dar neturi, o sprendimą gali nulemti net ir kelios smulkmenos per artimiausius kontrolinius mačus.

 

„Ilgoji pertrauka“: išsamiai apie Eurolygą – įdomiausi naujokai, kas gali iššauti, Šaro (ne)lemiamas sezonas, prognozės ir „Žalgirio“ perspektyvos

8 komentarai
Naujausi komentarai (8)
Geriausiai ivertinti (8)
PRO komentarai
i
Noriu gauti pranešimus apie atsakymus į mano komentarą Komentuoti gali tik registruoti portalo vartotojai.
Norėdami komentuoti prisijunkite.
Prisijungti
Komentuoti
Daugiau komentarų
Atsakyti
MISsMATCH