J.Mačiulis: apie šuolį padariusį A.Syllą, P.Murauskui naudos nedavusį Eurolygos turnyrą ir kito sezono „Nevėžio“ potencialą

interviu (4)
Balandžio 30 d. 14:00
J.Mačiulis įgavo nemažai patirties naujoje rolėje Kėdainiuose (LKL nuotr.)
J.Mačiulis įgavo nemažai patirties naujoje rolėje Kėdainiuose (LKL nuotr.)
Gabrielė Miknevičiūtė
Krepsinis.net

Kėdainių „Nevėžio-Optibet“ komanda jau baigė pasirodymą šiame Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) sezone. 7 pergalės ir 23 pralaimėjimai – toks Gedimino Petrausko auklėtinių balansas.

Jaunimo pripildyta komanda per šiuos metus pasisėmė daug žinių, patirties ir užsigrūdino. Patirties tai davė ir Jonui Mačiuliui, kuris prisijungė prie Kėdainių klubo štabo ir pirmąkart išbandė save jau nebe žaidėjo rolėje.

„Giliai viduje, mintyse dar esu žaidėjas, tad suprantu, kaip žaidėjai jaučiasi, ką jiems kartais reikia pasakyti, kaip padaryti“, – apie patirtį naujose pareigose sako jis.

Nors šį sezoną pergalių trūksta, J.Mačiulis mano, jog kiti metai Kėdainių krepšiniui gali būti geresni. Jaunimo sudėtis ir patirties stoka turi savo kainą, tačiau pakovoti dėl atkrintamųjų tikrai įmanoma.

„Manau, jog subalansavus komandą, turint įvairiapusiškesnių žaidėjų, galima laimėti ir su jaunimu. Reikia tik įdėti darbo“, – sako jis.

Krepsinis.net portale – pokalbis su J.Mačiuliu apie metus Kėdainiuose, Pauliaus Murausko pasirodymą Eurolygos jaunimo turnyre, legionierių patobulėjimą bei kitą sezoną ryškesnį savo veidą parodyti galinčius jaunuolius.

– Šį sezoną išbandėte save naujoje rolėje krepšinyje, kokie buvo pastarieji metai jums?

– Man tai labai patiko! Gavau daug patirties, nors ir žinojau, kad viskas bus kitaip. Giliai viduje, mintyse dar esu žaidėjas, tad suprantu, kaip žaidėjai jaučiasi, ką jiems kartais reikia pasakyti, kaip padaryti. Visai gerai, man labai patiko. Žiūrėsime, gal pavyks ir tęsti tą darbą.

– Ar atsirado dalykų, kuriuos geriau supratote tik perėmęs labiau trenerio vaidmenį?

– Gal atvirkščiai: kadangi pačiam teko žaisti daug, kartais nesupranti žaidėjų, nes tu, žaisdamas krepšinį, to nedarei. Tada bandai aiškintis, galvoji, kaip pasiekti žaidėjo galvą ir širdį, jog jis darytų taip, kaip treneris nori, kaip reikia, kaip yra logiška ir pridera, jei jis nori būti aukštos klasės krepšininku.

– Kartais su treneriais žaidėjai išlaiko didesnį atstumą, tuo tarpu jūs buvote tarsi tarpinė grandis tarp trenerių ir krepšininkų. Kaip manote, ar tai pagelbėjo, ypač dirbant su jaunimu?

– Čia jau žaidėjų reikėtų klausti, ar jie jautė skirtumą, lyginant su praėjusiais metais ir ankstesniais štabais. Bet, žiūrint iš mano pusės, mačiau, jog žaidėjai tikrai kartais man atsiveria labiau, daugiau pasikalba, tada kaip treneriai turime daugiau informacijos, kodėl kažkas sekasi ar nesiseka, kodėl žaidėjas nusiminęs ir pan. Su kai kuriais lietuviai teko pasportuoti ir vasaros metu, kuomet buvo karantinas ar kuomet nebevykdavau į rinktinę, tai jie truputį kitaip į mane žiūrėdavo.

– Ar jaunimui dar daro įspūdį Jono Mačiulio vardas ir praeities pasiekimai?

– Ne. Man keisčiausia, kad tiems jauniems žmonėms niekas nebedaro įspūdžio. Kaip jau minėjęs esu ir anksčiau, tie žaidėjai yra tiek prifarširuoti informacijos iš agentų, jog jie yra kažkur netoli LeBrono Jameso, kad jiems niekas nebedaro įspūdžio. Tas įdomiausia. Yra daug informacijos, jie keliauja po įvairias jaunimo stovyklas, juos visi ten liaupsina, jie galvoja, jog viską moka ir viską gali.

 

Mačiulis ir Ulanovas Mačiulis ir Ulanovas

– Šį sezoną baigėte vos su 7 pergalėmis ir priešpaskutine vieta LKL. Ar dėl to sezonas emociškai neapsunko? Vis tik pralaimėti nesate pratęs ir pats, o ir jaunimui tai nėra labai lengva.

– Viena vertus, taip, pralaimėjimų daug, bet mūsų komandos tikslas šalia laimėjimų yra tobulėjimas. Buvo žaidėjų, kurie dėjo didelius žingsnius į priekį ir kitąmet mes jų neturėsime. Vienas tokių, kiek girdėjome, pasikėlė vertę 4 kartus, nors jau dabar jo alga buvo gana aukšta. Manau, jog nueis atgarsis, kad Kėdainiuose sudaromos sąlygos jaunimui, dirba geras štabas ir ateityje gausime daugiau talentingų žaidėjų, kuriuos reikia apšlifuoti, jog jie žengtų į aukštesnį lygį.

Pralaimėjimai, aišku, per galvą duoda visiems, bet bandai ieškoti išeičių. Į sezono galą įsibėgėjome, nes buvome jauna, nauja komanda su nauju štabu. Buvo visokių iššūkių, bet jei pavyks išlaikyti branduolį žaidėjų, nuo kito sezono pradžios jau bus visai kitokie rezultatai.

Abi jaunos komandos – Kėdainių ir Prienų – liko paskutinėse LKL pozicijose. Ar realu, kad tokio tipo klubai kiltų aukščiau ar būtent pergalės yra viso to kaina, ugdant jaunus žaidėjus?

– Taip, tai yra to kaina, bet yra ir kita medalio pusė. Tu tiek neišleidi jaunimo algoms. Tiek aš, tiek Gediminas pernai pasijungėme prie komandos gana vėlai, agentai buvo praktiškai sudėlioję komandą. Pagal pozicijas viskas buvo išdėstyta gal nelabai subalansuotai, tad gavosi, jog sezono metu turėjome permainų. Kaip tokiai komandai 4 pasikeitimai yra nemažai.

Manau, jog subalansavus komandą, turint įvairiapusiškesnių žaidėjų, galima laimėti ir su jaunimu. Reikia tik įdėti darbo. Aišku, rezultatų gal nebus iškart, nes ir aukšto lygio komandose būna kartų kaita, pasikeitimai, dėl ko jos pradžioje stringa. Su jaunimu gal tai truktų ilgiau, bet, manau, jog konkurencinga aštuoneto komanda galima būti ir su jaunais žaidėjais.

 

Sylla Sylla

– Vienu iš „Nevėžio-Optibet“ lyderių buvo Amaras Sylla, nors jam – 20 metų. Kokį įspūdį daro šio žaidėjo branda?

– Visų pirma, jis atvyko iš Madrido „Real“ sistemos, vėliau trumpai žaidė Ostendėje, kur negavo pakankamai laiko. Jis atvažiavo pas mus ir mes jam garantavome laiką. Amaras visiškai pateisino lūkesčius ir žinau, jog jis vienas tų, kuris stipriai pasikėlė vertę.

Kadangi jis priklausė „Real“ sistemai, Ispanijoje yra kaip vietinis. Žaidžiant tokį krepšinį, kokį jis rodė ypač sezono gale, manau, Sylla galės grįžti į Ispaniją. Ir jis galės būti skirtumą darančiu žaidėju, tik gal ne Top 4 komandoje, kaip „Barcelona“, „Real“, „Valencia“ ar „Baskonia“. Kol kas. Vidutiniokuose jam dar reikėtų apsitrinti ir po metų jį pamatytume dar aukštesniame lygyje.

– Darylui Douallai – vos 17 metų. Kaip jam sekėsi adaptuotis naujoje vietose ir konkuruoti su vyrais ant LKL parketo?

– Jis pirmąkart išvyko nuo tėvų, atvyko į Kėdainius, nors yra gimęs Paryžiuje. Jam buvo kultūrinis šokas. Kadangi jis prieš tai treniravosi ASVEL sistemoje, Darylas turėjo gerą darbo etiką, tik gal dėl jo metimo buvo daugiau kalbų. Doualla turėjo gerų rungtynių, visi norime, kad jis žaistų, jis – taip pat to nori, bet reikia suprasti, jog jis – 17 metų vaikas. Kaip bebūtų, jis vaikas. LKL lygis yra tikrai pakankamai aukštas, ypač pirmų keturių komandų, todėl jam buvo gana sunku priprasti prie intelektualesnio krepšinio.

Aš pats kiek esu žaidęs prieš Prancūzijos klubus, būdavo vaizdas, jog jie niekada nedaro skautingo, ant nemetančio žaidėjo jie šoka, bėga, žaidžia close-out situacijas. Darylui dėl to truputį buvo šokas, bet, kiek žinau, jis turi kontraktą ir po vasaros grįš kitoks. Doualla jau žinos, kas čia jo laukia tiek kultūrine prasme, tiek krepšinyje, tad jis toliau tobulės.

– Paulius Murauskas buvo išvykęs į Eurolygos jaunimo turnyrą ir ten pateko į simbolinį penketą. Kaip manote, ar neblogas sezonas ir geras pasirodymas tarp bendraamžių jam pridės pasitikėjimo?

– Eurolygos turnyre jis žaidė kaip norėjo ir ką norėjo. Jis grįžęs į Kėdainius vėl buvo padaręs žingsnį atgal. Buvo negerai, vėl reikėjo jį perauklėti. Iki išvykimo jis buvo susitupėjęs, žinojo, ko iš jo reikalaujame, bet Eurolygos turnyre jam buvo atrištos rankos, jis galėjo daryti, ką nori, sprendimus priiminėjo ne visai teisingus, o aukštesniame lygyje mes vėl jį taisome, sakome daryti tai, ką reikia, o ne ko jis nori. Gale jam vėl nelabai sekėsi.

– Ar tokios išvykos žaidėjams apskritai yra naudingos? Jei sezono metu jie jaučia konkurenciją ant LKL parketo, o nuvykę į bendraamžių kovas ten tiesiog dominuoja ir vėl gali pasijausti labai geri.

– Mums kaip komandai tai buvo ne į naudą. Pradėkime nuo to, jog mes vienu metu turėjome šansą kabintis į aštuonetą, o Paulius išvyko. Mums tai nebuvo naudinga. Tas turnyras daromas jaunimo komandoms, kurios dažniausiai žaidžia kartu visą sezoną, jiems tai nėra problema. O „Žalgirio“ komandos situacija buvo kitokia. Aš asmeniškai Murauskui ten naudos nemačiau visiškai. Jis tiesiog pasitikrino, jog tarp bendraamžių yra visa galva aukštesnis. Jo reikėtų klausti, ar jam tai faina ar nefaina, aš naudos jam ten nepamačiau.

 

Murauskas Murauskas

– Prieš tai Panevėžio „Lietkabeliui“ priklausęs Marius Valinskas sužaidė pirmą sezoną LKL su solidesniu vaidmeniu. Kiek matosi jo progresas, padarytas per šiuos metus ir kiek jam to reikėjo?

– Ši komanda tam ir yra. Tokiems žaidėjams, kurių gabumai matomi, tačiau reikalingas psichologinis lūžis. Marius buvo vienas tų, kuris atvažiavo, pradžioje bangavo, tačiau vėliau pagavo žaidimo ritmą ir tikėkimės, jog tas lūžis jo žaidime įvyko. Dabar jau Marius mokės laviruoti, žinos, kaip būti pasiruošusiam psichologiškai, kaip būti vienam iš lyderių.

– Po praeito sezono nemažai kas tikėjosi, jog Domantui Viliui šie metai gali tapti svarbiais, tačiau jo žaidime lūžio neišvydome. Kaip manote, kodėl?

– Čia ta situacija, kur gal ne visai jis kaltas, jog negavo minučių kai kuriais momentais. Mes kartais mes labiau žiūrėjome į tuos žaidėjus, kurie vėliau išvyko, tada daugiau minučių atsirado ir Domui. Tik kai pusę sezono prasėdi ant suolo ir tik vėliau gauni daugiau minučių, reikia laiko.

Sakyčiau, kad gale jis visai atrado savo vietą ir buvo tas žaidėjas, kuris įneša energijos, impulso tiek rungtynėse, tiek treniruotėse. Jo stiprybė – tritaškiai, gal jų realizavimas neatitiko lūkesčių, ypač – jo paties. Jis tikrai išgyvendavo. Mes to neakcentuodavome. Norėdavome, jog jis kautųsi, ir savo kovingumu jis buvo pavyzdžiu visiems. Jis dar turi kontraktą, komplektuojant komandą reikės žiūrėti, kaip jį išnaudoti labiau.

– Dmytro Tychonovas sužaidė vos vieną mačą ir nepadėjo „Nevėžiui-Optibet“. Pats žaidėjas sakė, jog jam dėl to labai gaila, kaip manote, ar galėdamas žaisti jis būtų įnešęs daug teigiamo impulso Kėdainių ekipai?

– Tuo metu jis tikrai būtų pakeitęs komandos vaizdą. Mes visiškai neturėjome didelių žmonių. Lavrinovičius buvo gavęs traumą, Murauskas išvažinėjo į Eurolygos turnyrą, mums labai reikėjo didelio žmogaus. Tos rungtynės su Pasvaliu, Alytumi, kurias pralaimėjome, būtų padariusios skirtumą turnyro lentelėje.

– Kaip manote, kas iš tų žaidėjų, kurie pretenduoja likti LKL, kitą sezoną bus labiausiai užsigrūdinęs ir paaugęs šios lygos kovoms?

– Norėčiau, jog Lavrinovičius turėtų mažiau traumų, jis tikrai gali žaisti LKL, tik traumos jam kiša koją. Šį sezoną jis turėjo dvi kvailas traumas, kurios ne tiek rimtos, kiek ilgai gyjančios. Tai trukdė įsivažiuoti, nors žaisdamas jis rodė gerą kovingumą. Danielius gali padaryti šuolį kitąmet.

Tas pats Viliukas ar Mariukas. Pastarasis sezoną gali pradėti stabiliau ir gerą formą demonstruoti nuo pirmų rungtynių. Murauskas gal irgi gali, žiūrint, ką veiks vasarą. Ar pasitreniravęs su vaikais nepradės kvailioti vėl. Reikės vėl perinstaliuoti smegenis (Juokiasi). Realiai, manau, kad visi turėtų kitąmet sezoną pradėti geriau, suprasti, kas jų laukia, kokie greičiai, koks fiziškumas ir taip toliau.

– Pats planuojate Kėdainiuose užimti tokią pat rolę ar galbūt jau oficialiai tapti asistentu?

– Aš, berods, net negaliu būti asistentu, kol negausiu trenerio licencijos. Šiuo metu studijuoju magistrą ir kitąmet turėčiau baigti mokslus, tada žiūrėsime. Ant popieriaus mano pareigos neturėtų keistis.

– Nebuvo sudėtinga grįžti į mokslus po gana ilgos žaidėjo karjeros?

– Kai grįžti į mokslus, kurie tau 20 metų buvo hobis, kur žinių turi, kur seki viską kasdien, nėra didelių problemų. Gal būtų sunkiau, jei būčiau mokslus pradėjęs ne dabar, o nuėjęs kažkur nuo krepšinio. Terminai, deriniai ir kiti dalykai truputį keičiasi, tad reikėtų mokytis daugiau.

Esu atžaidęs profesionaliai 20 metų, viskas jau įaugę, studijuoju treniravimą ir komandos valdymą, tad tai man žinoma tema. Žinojau, kaip mąsto žaidėjai, matydavau, kaip daro treneriai, kaip jie dirba, gale karjeros daugiau su jais bendraudavau, klausinėdavau, kaip jie ruošiasi. Ateini į universitetą, pabūni tarp jaunų žmonių – faina, tikrai gerai praleidi laiką.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ pirkiniai, skeptiškas žvilgsnis į „Neptūną“, byranti „Labas GAS“, gandai apie „Rytą“, netikėtas Staniulio ėjimas ir „Lietkabelio“ pajėgumas

Gairės: nevėžis, mačiulis
4 komentarai
Naujausi komentarai (4)
Geriausiai ivertinti (4)
PRO komentarai
i
Noriu gauti pranešimus apie atsakymus į mano komentarą Komentuoti gali tik registruoti portalo vartotojai.
Norėdami komentuoti prisijunkite.
Prisijungti
Komentuoti
Daugiau komentarų
Atsakyti
EUROBASKET 2022