L.Lekavičius: apie pirmą reakciją į J.Zdovcą, palyginimus su „Krapiko laikais“, pozityvo ženklus ir kertinį sezono mačą

interviu (12)
Lapkričio 4 d. 16:00
L.Lekavičius apgailestavo dėl tokios sezono pradžios (BNS nuotr.)
L.Lekavičius apgailestavo dėl tokios sezono pradžios (BNS nuotr.)
Gabrielė Miknevičiūtė
Krepsinis.net

Septini iš septynių – skambėtų neblogai, jei kalbėtume apie pergales, bet taip atrodo Kauno „Žalgirio“ pralaimėjimai sezono starte Eurolygoje.

Jures Zdovco auklėtiniai kol kas išgyvena blogiausią pradžią, kokią yra patyrę tik kartą istorijoje, o „Žalgirio“ senbuvis Lukas Lekavičius neslepia – išgyventi šį periodą nėra lengva, nors komanda tai stengiasi daryti būdama vieninga kaip kumštis.

Pastaruoju metu permainų „Žalgiryje“ buvo nemažai: Martiną Schillerį keitė J.Zdovcas, o išvykus Emmanueliui Mudiay klubą papildė Zoranas Dragičius bei Tai’us Websteris.

Priprasti prie naujovių sudėtinga, bet būsimose rungtynėse su Berlyno ALBA „Žalgiris“ turės parodyti potencialą ir iškovoti pergalę.

„Pasišnekame ir tarpusavyje, kad čia bus vos ne svarbiausios rungtynės sezone, vos ne finalas. Privalome iškovoti tą pergalę, kad pasijustume geriau psichologiškai ir emociškai“, – rungtynių išvakarėse Krepsinis.net sakė L.Lekavičius.

Pats 27-erių gynėjas turi vieną svarbiausių rolių „Žalgiryje“ per savo karjerą Kaune: per 21 minutę pelno 9,4 taško, atlieka 3,1 perdavimo ir renka 7 naudingumo balus.

„Anksčiau žaisdavau dažniausiai po 15 minučių, išsikraudavau, pas mane būdavo mintis, kad išeisiu trumpam, viską atiduosiu ir tiek. O dabar, kai tenka žaisti didesnes atkarpas, yra sunku priprasti“, – pasakoja Lukas. 

Apie pokyčius „Žalgiryje“, sunkumus, grįžusius „Gintaro Krapiko laikus“ ir išaugusią rolę – pokalbis su „Žalgirio“ ekipos gynėju.

– Ne taip seniai prie „Žalgirio“ vairo stojo J.Zdovcas ir nors kol kas teko daugiau rungtyniauti nei treniruotis, kiek pokyčių į kasdienę rutiną įnešė naujasis specialistas?

– Kadangi rungtynių daug, treniruočių neturėjome tiek daug, tik dabar turėjome didesnį tarpą. Lyginant su Schilleriu, gal dabar treniruotės kiek ilgesnės, nes reikia įvesti naują sistemą, daug naujų derinių, žaidžiame penki prieš penkis. Treniruotės ilgesnės, tačiau nėra labai intensyvios, bent kol kas.

– Kokių didžiausių naujovių į „Žalgirio“ žaidimą stengiasi įnešti J.Zdovcas?

– Visų pirma gynyboje. Jis nori, kad taptume aktyvesni gynyboje – prie Schillerio nebuvome tokie energingi. Jis pasakė, kad nesame atletiški ir greiti, turime žaisti agresyviau gynyboje, padėti vieni kitiems, nes kito kelio nėra.

– Kuomet išgirdote, kad J.Zdovcas – naujasis „Žalgirio“ treneris, kokia buvo reakcija? Ar kažką apie strategą žinojote iš anksčiau, ar pirmiausiai už akių užkliuvo tie populiarūs vaizdo įrašai su jo emocijomis?

– Nežinau, kaip kitiems, man asmeniškai tai buvo pirmas dalykas, kurį pamačiau (Šypsosi). Kai išgirdau, kad jis stoja prie klubo vairo, nežinojau apie strategą visiškai nieko. Tada pasklido tie jo labai agresyvūs vaizdo įrašai, tai kažkiek išgąsdino, bet realiai jis nėra toks. Kai atvažiavo čia, treneris pasirodė tikrai ramus, dabar jau kažkiek gal ir tapo piktesnis, bet žiūrėsime, kaip bus toliau (Juokiasi).

– Neturėjote situacijos, kad pamatę įrašus rūbinėje susižvalgytumėte ir galvotumėte: o dabar tai mums bus? Juolab, kad M.Schilleris buvo ramus ir diplomatiškas treneris.

– Galvojome, kad taip ir bus (Juokiasi). Bet keisčiausia tai, kad Schilleris kartais būdavo dar piktesnis. Bet turbūt ir Zdovcas apsipras bei atsiskleis, pradės irgi rėkti ir būti griežtas.

– Trenerio pakitimas kartais duoda teigiamą impulsą greitai, kartais – laiko prireikia daugiau, kaip jaučiate, kokį emocijų pliūpsnį gavote įvykus pokyčiams komandoje?

– Nemanau, kad būtent tai pridėjo mums noro kovoti, vis tiek visi esame profesionalai, stengiamės ir prie Schillerio, ir prie Zdovco. Nėra taip, kad kažkas pasikeitė.

– Apskritai pasikeitimų „Žalgiryje“ įvyko jau nemažai, pasikeitė ne vien treneris – ir keli žaidėjai. Vien stratego pakitimas reikalauja prisitaikymo, o kaip sekasi, norint įlieti į klubo gretas ir naujokus?

– Treniruotėse tai ypač pasijaučia, nes kai kuriuos dalykus reikia vėl ir vėl kartoti. Tai nėra gerai, bet yra kaip yra. Sunku, bet stengsimės susitvarkyti.

Lekavičius Lekavičius

– Septyni pralaimėjimai iš eilės Eurolygoje – blogiausias „Žalgirio“ startas istorijoje. Kaip apibūdintumėte tai, ką kol kas išgyvenote su komanda?

– Tokia pradžia tikrai sunkiausia, kurią esu patyręs, bet skaudžių pralaimėjimų yra tekę turėti, atsimenu, prie Krapiko laikų dar. Būdavo dar net baisiau: pergalių gal ir daugiau, bet pralaimėjimai žymiai skaudesni, po 30 taškų. Tik anksčiau bent jau kelias pergales pasiekdavome, o dabar neiškovojome dar nė vienos, tai laikotarpis yra labai sunkus, tačiau stengiamės jį visi kartu bendromis jėgomis išgyventi.

– Kaip bandote neprarasti optimizmo ir išgyventi šį emociškai įtemptą etapą?

– Sunku, bet mūsų darbas žaisti krepšinį, o kas vyksta už aikštelės ribų mažiausiai kreipiame dėmesį, ar dramos, ar kas bebūtų. Aišku, yra blogai, visi nusiminę, bet bandome visi kartu išlipti kaip komanda ir iškovoti bent vieną pergalę. Tada gal atsitiestume ir psichologiškai pasijustume geriau. „Žalgiryje“ niekas nepasikeitę: visi draugiški, nesipykstame, atmosfera gera, užsieniečiai pritapę, bet to aikštelėje neužtenka.

– Sakote, reikia bent vienos pergalės atsitiesti. Pastaruoju metu „Žalgiris“ buvo ta komanda, prieš kurią laimėjusios atsitiesdavo kitos ekipos – kiek nemalonus jums buvo ir šis momentas?

– Patys šnekame tarpusavyje, kad visi atsispiria nuo mūsų, tai dar skaudžiau, nes tikrai galėjome iškovoti pergalių – prieš „Bayern“, prieš ASVEL. Aišku, jie gerai žaidžia, bet turėjome šansų prieš kai kurias komandas. Gaila labai. Bandysime atsispirti nuo dugno prieš ALBA. Kol kas turbūt apmaudžiausias pralaimėjimas buvo prieš „Bayern“, nes du kėlinius žaidėme labai gerai, atrodė, kad viskas vyksta gerai, galime laimėti, bet visiškai sugriuvome.

– Pats paminėjote jau populiaria tapusią frazę „Krapiko laikai“, kuri dabar dažnai skamba iš aplinkos apie „Žalgirį“, kaip besistengtumėte atsiriboti nuo to. Ar tokie palyginimai su laikais, kai „Žalgiris“ buvo mindomas daugelio, kelia motyvaciją, ar labiau suirzimą ir stengiatės mažiau girdėti tokių dalykų?

– Aišku, tikrai viską girdime, paskaitome, skaudu, tačiau motyvacijos užtenka ir taip, jau pralaimėjome tiek rungtynių, žaidžiame tragiškai, visi šneka apie tai. Gaila dėl tokių palyginimų, bet motyvacijos netrūksta ir taip.

Lekavičius Lekavičius

 Mano manote, ar pirmieji pralaimėjimai pasirengimo cikle bei sunkios kovos „Betsafe-LKL“ starte signalizavo apie galimas problemas jau tada?

– Tos draugiškos rungtynės blogo nežadėjo, kažkaip galvojau, kad sezonas prasidės, legionieriai ims žaisti geriau – gal jiems sunkiau susikaupti per draugiškus mačus, visi tokie atsipalaidavę. Turėjau mintį, kad kai prasidės sezonas, Eurolyga, imsime žaisti geriau, bet kad bus taip blogai, nesitikėjau. Manau, nė vienas iš mūsų nesitikėjo tokios pradžios.

– Žiūrint į progreso užuominas „Žalgiryje“, kokius didžiausius pozityvius ženklus dabar matote?

– Pozityviausias dalykas tas, kad pasirašėme du naujus žaidėjus, nes tikrai trūksta žmonių, kurie galėtų žaisti, tai tikrai gerai. Nežinau, ar jie spės pritapti, nes rungtynės jau penktadienį. O trenerio įneštas pozityvus pokytis yra gynyba. Manau, būsime aktyvesni ir geriau atrodysime ginantis.

– Jei ne traumos, su kuriomis susiduria kai kurie žalgiriečiai, kokias šios komandos perspektyvas ir potencialą matytumėte?

– Manau, kad traumos lėmė daug, pas mus ir taip žmonių nėra daug, nesame nei labai talentingi, nei turime labai ilgą suolą. Traumos yra labai sunkus dalykas, jei būtume visi sveiki, pergalių tikrai turėtume kažkiek daugiau, gal bent kokias dvi.

– Kalbant apie jus patį, ar jaučiate, kad jūsų svarba „Žalgiriui“ šį sezoną yra išaugusi?

– Taip, jaučiu, bet taip yra dėl visų traumų, nes aš ir Kalnas galime žaisti „pirmoje“ ir „antroje“ pozicijose.

– Pastaruoju metu žaidžiate po daugiau nei 20 minučių – bene ilgiausiai karjeroje, kaip sekasi tvarkytis su ilgesniu laiku aikštėje?

– Nėra lengva, nesu pratęs žaisti tiek daug, tikrai sunku kartais. Anksčiau žaisdavau dažniausiai po 15 minučių, išsikraudavau, pas mane būdavo mintis, kad išeisiu trumpam, viską atiduosiu ir tiek. O dabar, kai tenka žaisti didesnes atkarpas, yra sunku priprasti, džiaugiuosi, kad rolė išaugo, bet manau, kad pasirašius naujų žmonių dabar vėl grįšiu į tą patį ir viskas bus tvarkoje.

– Kaip manote, ar artimiausias mačas prieš ALBA ekipą „Žalgiriu“ bus kone kertinis? Nes vėliau komandos kelyje laukia dar rimtesni varžovai: Madrido „Real“, Stambulo „Fenerbahče“, Barselonos „Barcelona“ ir taip toliau.

– Taip, pasišnekame ir tarpusavyje, kad čia bus vos ne svarbiausios rungtynės sezone, vos ne finalas. Privalome iškovoti tą pergalę, kad pasijustume geriau psichologiškai ir emociškai, nes po to tvarkaraštis bus sunkus. Taip vėliau galėsime stengtis kovoti ir su laukiančiomis „Real“ ar „Barcelona“ ekipomis.

– Kas, jūsų nuomone, bus svarbiausia būsimose rungtynėse su ALBA?

– Tas jų braižas likęs toks pats kaip ir praeitą ar užpraeitą sezoną, jie daug bėga, įkirtinėja, žaidžia greitą krepšinį. Bus svarbiausia stabdyti jų greitą puolimą ir bandyti užbėgti, įmesti greitų taškų, nes kol kas puolime stringame.

„Bružas ir Pulkovskis“: „Neptūno“ ateitis, Blaževičiaus projektas, žaidėjai Žiemelio klubui, Websterio ateitis ir Maksvyčio sprendimo argumentai

12 komentarai
Naujausi komentarai (12)
Geriausiai ivertinti (12)
PRO komentarai
i
Noriu gauti pranešimus apie atsakymus į mano komentarą Komentuoti gali tik registruoti portalo vartotojai.
Norėdami komentuoti prisijunkite.
Prisijungti
Komentuoti
Daugiau komentarų
Atsakyti
Penktas kėlinys