21-osios metinės po mirties: tragiška „Krepšinio Mocarto“ D.Petrovičiaus karjeros ir gyvenimo istorija (30)

Birželio 7 d., 13:20
D.Petrovičius buvo tikras kamuolio burtininkas (Organizatorių nuotr.)
Šaltinis: Krepsinis.net

Birželio 7-ąją dieną krepšinio pasaulis gedi. Būtent šiandien sukanka lygiai 21-eri metai, kai tarp mūsų nėra vieno geriausių visų laikų Europos krepšininkų Draženo Petrovičiaus. Portalas Krepsinis.net siūlo prisiminti prieš kelis mėnesius publikuotą straipsnį apie šio didžio krepšininko gyvenimą.

Šiandien mūsų rubrikoje – krepšininkas iš didžiosios raidės: „Krepšinio Mocartas“, „Europos Michaelas Jordanas“. Susipažinkime su D.Petrovičiumi – vienu geriausių visų laikų Senojo žemyno krepšininkų ir jo tragiška gyvenimo istorija.


Draženas pasaulį išvydo 1964 metų spalio 22 dieną mažame Kroatijos miestelyje, kurio krantus skalauja Adrijos jūra – Šibenike. Vaikis buvo antrasis bibliotekininkės ir policininko sūnus, jaunesnysis Aleksandro Petrovičiaus (dabartinio Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandos trenerio) brolis.

Jau pirmaisiais savo gyvenimo metais Draženas iš bendraamžių išsiskyrė sumanumu ir branda. Vaikystėje broliai Petrovičiai susidomėjo krepšiniu. Aleksandras vėliau pasakojo, kad Draženas kiemo aikštelėje valandų valandas ritinėdavo krepšinio kamuolį, kuris tuo metu atrodė didesnis už patį Draženą.

REKLAMA

Prabėgo keleri metai ir Aleksandras pamažu suspindo kaip vienas perspektyviausių savo kartos šalies krepšininkų. Palikęs Draženą ir šeimą vyresnėlis patraukė į Zagrebą, kur tapo legendinės „Cibona“ komandos nariu.

Nuo brolio neatsiliko ir Draženas. 13 metų jis pravėrė vietos „Šibenik“ krepšinio komandos treniruočių salės duris. Prabėgus porai metų, perspektyvusis Draženas pateko į pagrindinę vyrų komandą, kuri ką tik buvo išsikovojusi vietą pirmajame Jugoslavijos divizione.

15-metis Draženas padėjo Jugoslavijos U18 jaunių rinktinei iškovoti bronzos medalį Turkijoje vykusiame Balkanų čempionate. 1982 m. jis su jaunimo rinktine iškovojo Europos čempionato sidabrą.

„Penkiasdešimt–šešiasdešimt taškų per rungtynes jaunimo krepšinyje Draženui buvo nerašyta taisyklė. Jis tapo tikru lyderiu tiek tarp savo bendraamžių, tiek tarp vyrų“, – pasakojo Aleksandras.

17 metų Draženas tapo „Šibenik“ lyderis, nors jo partneriai aikštelėje buvo 10–15 metų vyresni. 1982 m. jaunuolis atvedė savo komandą į Koračo taurės finalą, kuriame „Šibenik“ turėjo pripažinti „Limoges“ komandos pranašumą. Po metų Draženo vedamas klubas laimėjo Jugoslavijos pirmenybes, o vaikinas buvo pripažintas geriausiu Jugoslavijos krepšininku.

REKLAMA

Jaunuolį savo gretose troško matyti daugelis Europos superklubų. Draženas sulaukė pasiūlymo net iš Nacionalinės koledžų atletų asociacijos (NCAA) – jį į „Notre Dam“ universitetą kvietė legendinis NCAA treneris Richardas Phelpsas.

„Pirmoji komanda – tarsi pirmoji meilė. „Šibenik“ visados išliks mano širdyje. Čia prasidėjo viskas, metai praleisti šioje komandoje yra nepamirštami. Mano pirmoji treniruotė, visos tos valandos, kurias praleidau vienas krepšinio aikštelėje, kai man rūpėjo tik du dalykai: krepšys ir kamuolys. Tačiau tai – tik pradžia. Tikiuosi, „Šibenik“ mane supranta. Tam, kad pasiekčiau tai, ką noriu pasiekti šiame žaidime, turiu palikti šią komandą. Užverčiu šį savo gyvenimo puslapį tam, kad versčiau naują“, – tai buvo Draženo žodžiai, kuriuos jis tarė palikdamas pirmąją savo profesionalią ekipą.

Metus praleidęs armijoje Draženas nusprendė atstovauti Kroatijos krepšinio pažibai – „Cibona“. Jis prisijungė prie Aleksandro ir sudarė pavojingiausią gynėjų tandemą Europoje. Tuo metu Zagrebo komandos strategas Mirko Novoselas sakė: „Draženas pavers „Cibona“ į geriausią komandą kontinente“. Specialistas neklydo. Per ketverius „Cibona“ gretose praleistus metus Draženas laimėjo, ko gero, viską, ką įmanoma. Rinkdamas vidutiniškai 37,7 taško Jugoslavijos pirmenybėse ir 33,8 taško Europos turnyruose D.Petrovičius du kartus tapo Eurolygos čempionu, buvo pripažintas geriausiu Europos krepšininku, Jugoslavijos ir Kroatijos sportininku.

REKLAMA

„Aš žaidžiu dėl sirgalių. Tik dėl jų aš neturiu teisės nei dienos skirti poilsiui. Aš krepšinį žaidžiu dėl sirgalių, o tik po to dėl savęs arba klubo“, – tuo metu kalbėjo D.Petrovičius.

Draženas „Cibona“ sirgalius vedė iš proto. Jo fenomenalus žaidimas puolime greitai užtarnavo atletui garbingą pravardę. 1985–1986 m. sezone, rungtynėse su Liublianos „Olimpija“, Draženas surinko 112 taškų (30/40 dvit., 10/20 trit., 22/22 baud.). Po šio mačo Italijos leidinys „Gazetta dello Sport“ pakrikštijo Draženą „Krepšinio Mocartu“. Vėliau Kroatijos vunderkindas įmetė 62 taškus į Suomijos komandos „Katkan“ krepšį, o svarbiame mače su „Limoges“ įsūdė 8 tritaškius iš eilės ir  rungtynes baigė su 51 tašku. Rungtynėse su Italijos čempionais Milano „Olimpia“ vunderkindas pelnė 45 taškus ir atliko 25 rezultatyvius perdavimus.

1986 m. Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) naujokų biržoje Draženą 60–uoju šaukimu pakvietė Portlendo „Trail Blazers“ klubas, tačiau Draženas nusprendė pasilikti Europoje. Jis troško naujų išbandymų, kurių „Cibona“ jam suteikti nebegalėjo. Sudaręs tuo metu milžiniškos vertės – 4 milijonų JAV dolerių – kontraktą su Madrido „Real“ jis išvyko į Ispaniją.

REKLAMA

Draženo viena svajonių išsipildė – jis tapo tuo metu prestižiškiausios Europos krepšinio komandos dalimi. Su kroato atėjimu „Real“ laimėjo Ispanijos Karaliaus taurę, finale įveikusi „Barcelona“, bei Saportos taurę, po fantastiško 62 taškų D.Petrovičiaus pasirodymo finale su Kasertos „Snaidero“. Iki pilnos laimės tą sezoną „Real“ trūko Ispanijos pirmenybių čempionų trofėjaus. Nors Draženas pagerino pirmenybių finalo rungtynėse pelnytų taškų rekordą – į „Barcelona“ krepšį įmetė 42 taškus – „Real“ krito penkių rungtynių serijoje. Draženas, galop, suprato: Europoje jis pasiekė viską.

1989 m. „Krepšinio Mocartas“ atvyko į JAV. Tačiau Portlendo „Trail Blazers“ ir tuometinis šio klubo strategas Rickas Adelmanas geriausiam Europos krepšininkui ypatingos pagarbos nejautė. Draženui sunkiai sekėsi sutarti su R.Adelmanu, kuris netikėjo kroato sugebėjimais aikštelėje. Debiutiniame sezone NBA D.Petrovičius turėjo tenkintis 12 minučių ir 7,6 taško (46 proc. trit.) vidurkiais. Antrasis sezonas NBA Draženui prasidėjo dar tragiškiau – „Trail Blazers“ „krepšinio Mocartui“ ėmė skirti minučių trupinius. Galop, įpusėjus sezonui, kroatas buvo išmainytas į Naujajį Džersį. 1991 metų sausį D.Petrovičius tapo „Nets“ nariu.

REKLAMA

18 mėnesių Portlente Draženas tada pavadino pragaru: „Aš privalau palikti šią komandą tam, kad įrodyčiau, jog mano sugebėjimai žaisti krepšinį – kur kas geresnį. Man dar niekada nėra tekę visas rungtynes praleisti ant atsarginių žaidėjų suolelio ir neketinu su tuo taikstytis toliau. Jei man reikės išvykti į prasčiausią NBA komandą, aš sutinku. Tik duokite man žaidimo laiko!“.

Tuometinė „Trail Blazers“ žvaigždė Clyde‘as Drexleris tikėjo, kad Draženas gali tapti vienu geriausių lygoje: „Neabejoju, Draženo laukia puiki karjera NBA. Tokie vyrukai kaip jis visados siekia kažko daugiau. Jam čia nesisekė, tačiau „Nets“ gretose viskas bus kitaip, tuo neabejoju. Jis įrodys, kad yra vertas žaisti NBA ir galbūt net būti tarp geriausiųjų šios lygos žaidėjų.“

Atvykęs į Naująjį Džersį, Draženas pamažu ėmė užsitarnauti vietą startiniame penketuke. Su išaugusiu minučių aikštelėje skaičiumi, augo ir kroato taškų vidurkis. Sudarydamas gynėjų liniją su Kenny Andersonu (buvęs Kauno „Žalgirio“ legionierius), Draženas antrajame sezone tapo vienu geriausių NBA atakuojančių gynėjų. Rinkdamas 20,6 taško ir krepšį atakuodamas 51 proc. taiklumu, gynėjas užsitarnavo varžovų pagarbą. 1992–1993 m. sezone „Krepšinio Mocarto“ taškų vidurkis pasiekė 22,3 – 11 geriausią rezultatą lygoje. Tą sezoną jis krepšį atakavo 52 proc. taiklumu, o iš toli metė 45 proc. taiklumu. D.Petrovičius buvo išrinktas į trečiąjį simbolinį NBA penketuką. Tiesa, kartu Draženas tapo vieninteliu iš 15 rezultatyviausių lygos žaidėjų, kuris nebuvo pakviestas į 1993 metų NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynes.

REKLAMA

Pasibaigus sezonui, „Nets“ neskubėjo siūlyti Draženui naujo kontrakto, kas krepšininkui nepatiko. Gynėjas ne itin gerai sutarė su kai kuriais ekipos draugais, „New York Times“ žurnalistui atletą dėl savanaudiško žaidimo sukritikavo tuometinis „Nets“ trenerio asistentas. Kroatas prasitarė žiniasklaidai, kad, ko gero, sukirs rankomis su Atėnų „Panathinaikos“ vadovais ir sugrįš rungtyniauti į Europą.

Prieš priimdamas sprendimą dėl savo ateities, Draženas nusprendė prisijungti prie Lenkijoje vykusiame Europos čempionate rungtyniauti besirengusios Kroatijos rinktinės. Atskridęs į Vokietiją Draženas nusprendė vietoje tiesioginio skrydžio į Zagrebą rinktis kelionę automobiliu su savo mylimąja ir jos drauge.

Lemtingąją 1993 m. birželio 7–osios popietę, likus puspenkto mėnesio iki krepšininko 29–ojo gimtadienio, D.Petrovičiaus sumaitotas „VW Golf“ automobilis buvo rastas lietaus lašų nuklotame devintajame autobane Niurnbergas–Miunchenas. Vėliau paaiškėjo, kad lietingą popietę vieno sunkvežimio vairuotojas nesuvaldė savo transporto priemonės ir išvažiavo į priešingą juostą, kuria tuo metu važiavo D.Petrovičiaus sužadėtinės vairuotas automobilis. Draženas tuo metu miegojo, neužsisegęs saugos diržo. Galingas smūgis vietoje užmušė krepšininką, o jo mylimoji ir jos draugė patyrė sunkius sužalojimus.

REKLAMA

„Mano mintyse Draženas išliko kaip laimingas, besišypsantis ir apie pergales svajojantis vyrukas, kuris krepšinį mylėjo labiau nei bet ką kitą pasaulyje. Draženas tapo tuo, kuo visą gyvenimą siekė tapti – geru krepšininku ir geru žmogumi“, – apie tragediją sužinojęs kalbėjo tuometinis „Nets“ treneris Chuckas Daily.

Pirmosios 1993 metų NBA finalo rungtynės tarp Fynikso „Suns“ ir Čikagos „Bulls“ komandų prasidėjo tylos minute. 1993–1994 m. sezono pradžioje Naujojo Džersio klubas iškėlė 3 numeriu pažymėtus krepšininko marškinėlius į arenos palubes.

„Žaisti prieš Draženą buvo labai sunku. Kiekvieną kartą jis kovodavo labai agresyviai nusiteikęs. Jis nejautė įtampos, jis tiesiog kibdavo man į atlapus taip, kaip kibdavau aš jam. Praeityje turėjome keletą įsimintinų dvikovų. Deja, jos buvo trumpos“, – vėliau prisiminė Michaelas Jordanas.

Po Draženo mirties „Cibona“ arena buvo pavadinta krepšininko vardu. Jo vardu buvo pavadinta keletas gatvių ir vienas parkas Zagrebe, Šibenike, Vukovare ir Petrinjoje. 1995 metais priešais olimpinį muziejų Lozanoje buvo pastatyta D.Petrovičiaus statula. Jis tapo vos antruoju sportininku, sulaukusiu tokio pripažinimo. 2002 metais kroatas buvo įtrauktas į krepšinio šlovės muziejų. 2006 metais buvo atidarytas D.Petrovičiaus memorialinis centras Zagrebe. 2007 metais krepšininkas buvo įtrauktas į FIBA Šlovės muziejų.

REKLAMA

Ar žinote, kad?

– Geras D.Petrovičiaus vaikystės draugas buvo buvęs Vilniaus „Lietuvos ryto“ strategas Nevenas Spahija. Treneris pasakoja: „Kai buvome maži, vyresni kiemo vaikai dažniausiai mažiukus skriausdavo, tačiau jie niekada nelietė Draženo. Visi jį saugojo ir gerbė.“

– Anot Draženo brolio Aleksandro Petrovičiaus ir N.Spahijos, būsimoji Europos krepšinio žvaigždė paauglystėje treniruodavosi po 7–8 valandas per dieną (2–3 kartus per dieną). 7 valandą ryto Draženas jau būdavo sporto salėje, kur kiekvieną rytą atlikdavo po 500 metimų į krepšį, vakare treniruodavosi su vyrų komanda ir būdavo paskutinis žmogus, palikęs aikštelę. Jaunuolis nuo krepšinio neatitrūkdavo nei dienos.

– 1986 metų metų Eurolygos finale D.Petrovičiaus vedina „Cibona“ eliminavo Arvydo Sabonio vediną Kauno „Žalgirį“. Tačiau „Žalgiris“ Zagrebo komandai atsirevanšavo Williamo Joneso taurės pusfinalyje. 1992 m. kvalifikaciniame turnyre į Olimpiadą D.Petrovičius į Lietuvos rinktinės krepšį įmetė 30 taškų, tačiau tai nepadėjo kroatams nugalėti lietuvių, kurie rungtynes laimėjo 99:89.

– 1985–1986 m. sezone D.Petrovičius, atstovaudamas „Cibona“, vidutiniškai rinko 43,3 taško per rungtynes.

– 1989 m. Saportos taurės pusfinalyje „Real“ susitiko su buvusia D.Petrovičiaus komanda „Cibona“. Rungtynėse Zagrebe kroatas buvo sutiktas 10 minučių trukmės ovacijomis, tačiau jis buvo tas žmogus, kuris „Cibona“ pražudė. A.Petrovičius pasakojo, kad prieš Draženui metant lemiamus baudų metimus, jis prašė brolio juos pramesti, nes „Cibona“ žaidėjams buvo pažadėtos didžiulės premijos už pergalę prieš „Real“. Draženas nusišypsojo ir sumetė abu baudos metimus. „Jis tiesiog nemokėjo pralaimėti“, – vėliau prisiminė Aleksandras.

REKLAMA

– Palikdamas Madridą D.Petrovičius sutiko iš savo kišenės „Real“ klubui sumokėti 1,5 milijono JAV dolerių išpirką.

– 1991 m. vasarą, prieš geriausią karjeros sezoną NBA, D.Petrovičius užsirakino sporto salėje su „Nets“ fizinio rengimo treneriu Richu Dalatri. Specialistas pasakojo, kad Draženas troško būti geriausias NBA lygoje. Jis dirbo taip intensyviai ir tiek valandų, kiek dirbančio NBA žaidėjo šis specialistas anksčiau nebuvo matęs. „Jis norėjo sužinoti savo galimybių ribas“, – prisiminė R.Dalatri.

– D.Petrovičius yra pasiekęs ketvirtą rezultatą NBA istorijoje, pagal karjeros tritaškių pataikymo procentą (43,74 proc.). Trečias – šiuo metu NBA rungtyniaujantis Stephenas Curry (43,76 proc.).

– Garsus kroatų tenisininkas Goranas Ivaniševičius savo pergalę Vimbldono teniso turnyre prieš šimtątūkstantinę minią šventė apsivilkęs D.Petrovičiaus „Nets“ marškinėlius. 2012 m. NBA tritaškių konkurse dalyvavęs Anthony Morrow taip pat pagerbė D.Petrovičių apsivilkęs jo marškinėlius.

„Ilgoji pertrauka“: privačios treniruotės su Milakniu, natūralizuota žaidėja Lietuvos moterų rinktinei, naujas 3x3 treneris ir „Ryto“ paieškos


30 komentarai
Naujausi komentarai (30)
Geriausiai ivertinti (30)
PRO komentarai (13)
i
Noriu gauti pranešimus apie atsakymus į mano komentarą Komentuoti gali tik registruoti portalo vartotojai.
Norėdami komentuoti prisijunkite.
Prisijungti
Komentuoti
Daugiau komentarų
Atsakyti
Eurolyga