Achilo traumos pakirstas E.Kairys ilgai ilsėsis nuo krepšinio: labai apmaudu – praeitas sezonas buvo geriausias karjeroje (3) interviu

Rugpjūčio 31 d., 18:30
E.Kairys patyrė rimtą traumą
E.Kairys patyrė rimtą traumą
Gabrielė Miknevičiūtė

Achilo traumų karma – taip pastarąjį laikotarpį su ironiška šypsena vadina Evaldas Kairys. Buvęs Vilniaus „Ryto“ aukštaūgis puikiai suprato, ką jautė draugiškose rungtynėse koją susižeidęs dabartinis sostinės klubo legionierius Jarvisas Williamsas.

Panašiai apmaudžiai, tik ne rungtynių metu, birželį Achilo sausgyslę nusitraukė ir pats E.Kairys. Jis pradėjo pasiruošimą sezonui ir eilinės treniruotės metu, atlikdamas šuolį, pajautė, kad nutiko kažkas rimto. Sužinota diagnozė nieko gero nežadėjo.

„Dabar ilsiuosi. Jau buvau pradėjęs ruoštis artėjančiam sezonui, lengvai sportavau ir Achilas tiesiog plyšo, iš niekur. Atlikinėjau šuolius, juos darau visada, bet nieko panašaus nebūdavo, o dabar atsitiko, kaip atsitiko. Labai apmaudu“, – sako jis.

30 metų 207 cm ūgio centras į situaciją dabar jau žiūri pozityviau, tačiau neslepia, kad pirmasis mėnuo, kurį teko praleisti be jokios veiklos, slėgė psichologiškai.

REKLAMA

E.Kairiui tai bus ilgiausia karjeros pertrauka be krepšinio, išskyrus tą, kurią turėjo patyręs peties traumą „Ryte“. Tada jis, įskaitant vasaros laikotarpį, nežaidė apie aštuonis mėnesius.

„Mėnuo buvo lovoje. Dabar mėnuo, kai po truputį judu. Sunkiai slenka laikas. Po pirmo mėnesio buvo sunku ne tiek fiziškai, kiek psichologiškai. Bet kaip ir sakau, kai turi tikslą, žinai, kur eini. Eini, sportuoji, keliauji į reabilitaciją, kad grįžtumei žaisti krepšinį, o kaip bus neaišku“, – Krepsinis.net sakė E.Kairys.

Aukštaūgis kol kas tiksliai nežino, kada baigsis sveikimo periodas ir jis galės pilna jėga žaisti krepšinį. E.Kairys tikisi, jog iki žiemos perėjimų etapo, kai klubai įprastai imasi permainų, jam pavyks atsistatyti. O jei ne, įvykių forsuoti jis nežada.

„Šiuo metu atlieku reabilitaciją, liko kokie 3 mėnesiai, gal daugiau. Planas būtų iki gruodžio–sausio bandyti grįžti, jeigu viskas bus gerai ir nieko nesijaus. O jei nebūsiu pasiruošęs, tai ne – lauksiu geresnių dienų. Skubėti nesinori, nes jei kažkas nutiktų antrąkart, būtų viskas. Geriau skirti tiek laiko, kiek reikia“, – situaciją supranta krepšininkas.

E.Kairys praeitą sezoną praleido Afjonkarahisaro „HDI Sigorta“ klube, o jam iš viso tai buvo jau ketvirtasis sezonas Turkijoje.

Aukštaūgio statistika siekė 10,3 taško, 6 atkovotus kamuolius, 1,6 rezultatyvaus perdavimo ir 12,7 naudingumo balo per 21 minutę.

„Praeitas sezonas man buvo geriausias karjeroje, gerai jaučiausi, buvome netoli atkrintamųjų, bet užpuolė koronavirusas likus ketverioms rungtynėms. Taip ir baigėsi. Tada susirgo visa komanda, o po to grįžo tik vienetai“, – apgailestavo jis.

Kas leido būtent šiame klube jaustis geriausiai karjeroje? Lietuvis išskiria kelis dalykus.

„Jaučiausi gerai šio trenerio sistemoje, buvo planų gal pas jį žaisti ir kitą sezoną, bet gavosi taip, kad neišeis niekur žaisti. Turėjome gerą chebrą, žaidė kartu ir Francisco Cruzas, su kuriuo rungtyniavome „Ryte“ – viskas susidėjo“, – vardino jis.

Anksčiau E.Kairys yra atstovavęs Ušako „Sportif“ ir Stambulo „Buyukčekmece“ komandoms. Jis pastebi, kad per poros metų pertrauką Turkijoje pokyčių neįvyko.

„Nieko nebuvau pasiilgęs (Juokiasi). Krepšinio lygis man čia prie širdies, o vieta gyventi... Čia darbas, važiuoji dirbti, skirtumo nėra, Turkija ar Lietuva, ar kažkas kitas. Šiaip su turkų mentalitetu viskas gerai, aišku, šie metai buvo kovidiniai, nebuvo labai daug bendravimo. Su komanda gyvendavome viename viešbutyje, tai lengvas teambuildingas buvo ir tiek“, – pasakojo jis.

REKLAMA

Tiesa, E.Kairys šypsosi, kad vieno dalyko iš turkų neišgyvensi – kaip ir ankstesniais metais taip ir šiais be skolų neapsieita, o pats save jis jau juokais vadina etatiniu teismų lankytoju.

„Komandos keičiasi, bet lygis lieka gana aukštas, nes atvyksta gana stiprūs individualiai žaidėjai, kurie tą lygį palaiko. Daugiau niekas nepasikeitę, žinai, ką gali gauti. Ši komanda nesikeitė nuo praėjusių, kuriose žaidžiau, visur algos vėluoja, šį sezoną taip buvo irgi. Niekada nėra buvę, kad sezonas baigtųsi be skolų, tik sezonas – ir į teismą (Juokiasi). Važiuoji ten, kad užsirekomenduotumei į geresnę komandą, kur pinigus mokėtų laiku.

Jeigu būtų kažkas gero kitose lygose, eitume ir žaistumei, o dabar ką, likti Lietuvoje? Dabar žaidėjai iš čia išvyksta į antrą, trečią lygas, nenori čia žaisti. Noro žaisti kažkur yra daug, bet yra kitų niuansų“, – sako jis.

Kairys Kairys

REKLAMA

E.Kairys pastebi, kad jam rasti darbą Turkijoje lygoje tapo vis lengviau dėl ankstesnės patirties čia.

„Tai labai jaučiasi ir prideda pliuso. Komandos žino, kad tau nebereiks aklimatizacijos prie lygos, esi kaip vietinis, viską praėjęs, viską žinai, nebus kultūrinio šoko, kuris kartais būna amerikiečiams.

Man pačiam pirmais metais buvo labai didelis šokas. Išvykau iš Pasvalio, tai buvo pirmi metai užsienyje, anglų kalba nebuvo labai gera, bet antrais metais buvo lengviau, trečiais – dar lengviau, ketvirtais jau kaip savas išvis.

Daug buvę tokių, kuriems sunku, šiais metais irgi. Kadangi gyvenome viešbutyje, tai buvo didelis minusas, nes tas pats Paco buvo su dviem vaikais, kitas žaidėjas – su trimis, automobilio neturėjome, visus veždavo į treniruotes kartu. Tokie dalykai šioje komandoje yra dar nuo tada, kai čia žaidė Želionis, jis man apie viską buvo papasakojęs, žinojau, kas manęs laukia.

Dabar čia vyko Tarolis, jis pasiėmė butą, bus truputį geriau. Pernai irgi galėjau pasiimti butą, bet buvo žadėta, kad viešbutis bus puikus, viskas – aukščiausiame lygyje, o pasirodė truputį kitaip. Truputį prasčiau (Juokiasi). Pavyzdžiui, galėjai valgyti nors 10 kartų per dieną, bet tas maistas buvo tragiškas, keistas – vietinių maistas, sunkiai virškinasi daug kam. Daug kas sakėsi maistą į kambarius iš įvairių restoranų.

REKLAMA

Būdavo vienas autobusas, visus paimdavo ir veždavo į treniruotę. Jei norėdavai kur nuvykti – nuveždavo, bet jei reikėjo vykti kitiems – laukdavai, kol grįš praeiti žmonės, būdavo lengvas bardakas“, – įdomią kasdienybę pasakojo jis.

Pats E.Kairys juokiasi, kad jam pasisekė bent jau gauti kiek didesnį kambarį, nes kai kurie komandos draugai gyveno visiškai mažose patalpose.

„Kas su šeima, turėjo du kambarius, o kurie ne, gaudavo paprastą mažą. Mano buvo truputį geresnis, kitiems nepasisekė, 10 mėnesių gyventi taip – gali nusišauti (Juokiasi). Bet kai turi tikslą, skirtumas nėra sąlygos. Visi ten ir vyko su tikslu kilti aukščiau iš to klubo. Kažkas ir iškilo, pavyzdžiui, Paco pasirašė sutartį su gera komanda, dabar turės labai geras sąlygas – vienas geriausių Turkijoje“, – teigė E.Kairys. Beje, F.Cruzas karjerą tęs Bursos „Tofaš“ klube.

Lietuvis sako, kad jei ne trauma, ko gero būtų galėjęs kilti į aukštesnį lygį kad ir toje pačioje Turkijoje, o blogiausiu atveju vietą praeitoje ekipoje jis būtų gavęs. Tačiau visko teks palaukti. 

„Jei ne trauma, gal nebūčiau ten likęs, bet pasiūlymas žodžiu buvo, kad jei nerasčiau klubo, galiu grįžti. Tačiau dabar sėdžiu, likau be nieko. Ką darysi“, – sako E.Kairys.

Bružo ir Pulkovskio podkastas: lapkričio mėnuo Eurolygoje. Spausk ir žiūrėk >>


3 komentarai
Naujausi komentarai (3)
Geriausiai ivertinti (3)
PRO komentarai
i
Noriu gauti pranešimus apie atsakymus į mano komentarą Komentuoti gali tik registruoti portalo vartotojai.
Norėdami komentuoti prisijunkite.
Prisijungti
Komentuoti
Daugiau komentarų
Atsakyti
Eurolyga