„CBet“ lyderis K.Thomasas: apie neįspūdingą NBA rekordininką, karjeros pabaigą 22-ejų ir sugrįžimą per Urugvajų (1) interviu

Gruodžio 15 d., 11:30
K.Thomasas greitai apšilo kojas LKL (LKL nuotr.)
K.Thomasas greitai apšilo kojas LKL (LKL nuotr.)
Rokas Liolaitis

Jonavos „CBet“ gali pasigirti tuo, kas pavyksta retai ekipai Lietuvoje – savo gretose jau trečiąjį sezoną turi ištikimą legionierių Kahlilą Thomasą.

Amerikietis į Jonavą atvyko dar 2019-aisiais, tačiau po pandemijos nutraukto sezono atsidūrė netolimoje Šilutėje. Vis dėlto jis netruko grįžti ir dėl šio sprendimo tikrai nesigaili.

„Pasikalbėjau su keliais komandos draugais Šilutėje, nes nežinojau, ką turėčiau daryti, o jie paragino priimti Jonavos pasiūlymą. Žinojau, kad jie nori to, kas geriausia man. Jonavoje tiesiog turėjau didesnę galimybę kilti aukščiau. Žinoma, ir atlyginimas buvo geresnis, bet žvelgiau toliau į ateitį“, – tikino K.Thomasas.

Su klubu jis išties pakilo į aukštesnį lygį ir debiutavo Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“). Po banguoto starto puolėjas netruko įsibėgėti ir net tapo efektyviausio komandos žaidėju – 23 minutės, 10,2 taško, 6,6 atkovoto kamuolio, 1,2 rezultatyvaus perdavimo bei 13,2 naudingumo balo.

REKLAMA

Neplanuotų karjeros vingių ir Prancūzijoje bei Urugvajuje turėjęs K.Thomasas neslepia, kad Lietuvoje jaučiasi geriausiai bei išsamiai pasidalino savo patirties bagažu, nuo mažų dienų iki pat šiol.

– Kuriame gyvenimo taške supratote, kad norite gyventi iš krepšinio?

– Gal ne gyventi iš krepšinio, bet prieš vienuolika ar dvylika metų kažkas manęs paklausė, kur matau save po dešimties metų ir atsakiau, kad žaidžiantį krepšinį. Taip ir liko. Tuo metu buvau dar mokykloje, gal dešimtoje klasėje ir jau turėjau atsakymą.

– Būtent mokykloje patekote tarp dvidešimties perspektyviausių Floridos žaidėjų...

– Buvau dešimtas. Baigdamas mokyklą buvau dešimtas savo valstijoje, bet mano bendruomenėje mažai kas apie tai žinojo. Vienintelis tai žinojęs žmogus – mano pusbrolis, su kuriuo kartu žaisdavome kieme. Jis sakydavo, kad laimės prieš mane ir tuomet jis bus dešimtu geriausiu valstijos žaidėju. Jis nuolat man tai primindavo ir tuo didžiuodavosi, bet niekas daugiau apie tai nežinojo. Net man pačiam nelabai rūpėjo. Nesigirdavau tuo, nebent jau reikėjo vardinti savo pasiekimus.

– Po mokyklos pasirinkote toli nuo namų esantį Riderio universitetą, kodėl taip įvyko?

REKLAMA

– Jis tikrai nėra arti, toje pačioje pakrantėje, bet per pustrečios valandos skrydį nuo Loderhilo, iš kurio esu kilęs. Tuo metu man tai net nebuvo geriausias pasirinkimas. Norėjau metus pažaisti paruošiamojoje mokykloje, pasirengti NCAA, bet mama norėjo, kad studijuočiau. Buvo daug susijusių istorijų, net nenoriu į viską gilintis... Įsipareigojau Rideriui, bet pasikalbėjęs su universiteto atstovais supratau, kad nenoriu ten būti. Po penkių minučių atskambinau treneriui ir pasakiau tai. Jie tai priėmė, bet po kurio laiko patys perskambino ir įtikino mane pasilikti. Galiausiai praleidau ten visus ketverius metus, žaidžiau krepšinį ir gavau diplomą.

Thomasas Thomasas

– Komandos trenerių štabe buvo ir Donyellas Marshallas, teko su juo padirbėti?

– Taip, labai smagus vyrukas. Dirbau su juo dvejus pirmuosius studijų metus. Jis buvo geras treneris. Išskirtinio įspūdžio tai nepaliko, kaip ir bet kuris kitas treneris, jis tiesiog norėjo man geriausio.

REKLAMA

– Jis buvo vienas laiką pralenkusių „ketvirtųjų numerių“, kurie tritaškiais išplėsdavo puolimą. 2005-aisiais jis pasiekė per vieną mačą pataikytų tritaškių NBA rekordą (12), kuris išsilaikė iki 2016-ųjų. Ar bandė tai įskiepyti ir jums?

– Nė vienam iš mano trenerių nepatikdavo, kad metu tritaškius. Niekada apie tai net nekalbėjome. Pats bandau įrodyti šį sugebėjimą kasdien, manau, kad ir įrodau, bet yra žmonių, kurių tai neįtikina.

– Po studijų pirmąja profesionalia stotele tapo Prancūzijoje, kur pavyko išbūti vos kelis mėnesius. Kas tuomet nesusiklostė?

– Taip, išbuvau tik nuo rugpjūčio iki spalio. Tiesiog nesutapo interesai. Treneriui nepatiko tai, ką galiu duoti komandai ir atvyko mane pakeisti galintis žaidėjas.

– Atsisakiusi jūsų paslaugų komanda skelbė, kad buvo sužavėta jūsų asmenybe ir labai apgailestavo, kad bendradarbiavimas nesusiklostė. Kas leido taip anksti susiformuoti tokią įkvepiančią asmenybę?

– Galiu tik pasakyti, kad visada toks buvau. Man įėjus į kambarį žmonės tiesiog užsikrečia mano energija. Tai nėra kažkas, ką pavyko suformuoti, gimiau su tuo. Man tai net nepatinka, tiesiog toks esu (juokiasi). Man tai padeda, nes žmonėms tai patinka, parodo, kad esu gerietis. Nežadu to prarasti.

REKLAMA

– Prieš Jonavą dar pažaidėte ir Urugvajuje, kas privertė pasukti ten?

– Po Prancūzijos likusį sezoną praleidau be krepšinio, dirbau su vaikais. Net neketinau toliau žaisti, nors būdavo, kad atsibusdavau sapnuodamas, jog žaidžiu krepšinį. Tuomet susidūriau su mergina, kuri turbūt žinojo apie mane, bet aš nepažinojau jos. Kaskart prasilenkus ji klausdavo, ką čia veikiu, ar neturėčiau kažkur užsiimti krepšiniu. Neklausiau to, sakiau, kad jau nebesu toks vaikinas. Prašiau, kad atstotų, bet vieną dieną tiesiog supratau, kad turiu žaisti, tai yra mano identitetas. Pradėjau nuo pradžių ir tą pačią dieną vienas mano mentorių užsuko į mano namus, ryšį su juo palaikome iki šiol. Jis sužinojo, kad vėl noriu žaisti ir ryžosi man padėti, sujungė su vienu vyruku, kuris žaidė Urugvajuje. Sezone buvo likę du mėnesiai, komanda norėjo pasiekti atkrintamąsias ir ieškojo žaidėjo. Kalbėjomės trečiadienį ir sprendimą turėjau atlikti iškart. Tiesiog sutikau. Net nebuvau treniravęsis, visus metus tiesiog „čilinau“. Šeštadienį jau buvau Urugvajuje, kelios treniruotės ir iškart rungtynės. Sužaidžiau turbūt blogiausias rungtynes gyvenime, bet treneriui patikau. Dabar jis jau miręs, lengva jam žemelė. Jis suprato, kad tai mano pirmosios rungtynės ir sakė nekvaršinti galvos, tuometinis agentas irgi mane užstojo. Jau kitame mače surinkau 14 taškų ir 15 atkovotų kamuolių. Netrukus žaidžiau ir prieš didelį vyruką iš Lietuvos (Žygimantas Riauka), surinkau 22 taškus ir 20 atkovotų kamuolių. Komanda norėjo, kad grįžčiau ir kitam sezonui, bet ten yra tik vasaros lyga. Savo žaidimo epizodus patalpinau vienoje „Facebook“ grupėje ir su manimi susisiekė trenerio Nerijaus Zabarausko sūnus, paklausė, ar domintų galimybė žaisti Lietuvoje. Apie šią šalį žinojau tik dėl Žydrūno Ilgausko. Tuo metu būčiau priėmęs bet ką, turėjau ant stalo pasiūlymą ir atvykau į Lietuvą.

REKLAMA

– Etapą po žaidimo Prancūzijoje laikėte trumpa pertrauka ar karjeros pabaiga?

– Maniau, kad baigiau karjerą, nes tikrai nebeketinau žaisti. Mintyse su tuo susitaikiau. Įdėjau į tai daug darbo, bet po nesėkmės Prancūzijoje tiesiog jaučiausi apgautas. Tariau sau, kad neverta dėl to stresuoti ir tiesiog apleidau krepšinį.

– Žydrūną Ilgauską pažinojote kaip buvusią NBA žvaigždę ar kaip buvusį D.Marshallo bendraklubį?

– Žinojau tik kaip NBA žaidėją. Neturiu istorijų apie jį.

– Dažniau esate matomas besišypsantis, kaip pavyksta rasti bendrą kalbą su paprastai santūresniais lietuviais?

– Būna visaip. Kai kurie lietuviai iš veidų tikrai atrodo piktoki, nemėgsta šypsotis. Tiesiog daugiau laiko praleidžiu su tais, kurie šypsosi. Tai gana išranku, bet čia tokia vieta, esu čia netrumpai, žinau, kad žmonės gali būti išrankūs (juokiasi).

– Pats pasirinkote čia praleisti jau trečiąjį sezoną, tad patinkančių žmonių matyt daugiau nepatinkančių?

– Ponas Vaidas (Vaškevičius) išlaiko mane čia (juokiasi). Tiesiog žinau, kad man čia yra puiki galimybė. Žinau, kad čia galiu tobulėti ir parodyti save koks esu. Anksčiau buvo daugiau abejojančių mano galimybėmis, o dabar daugelis žino, ką aš sugebu.

REKLAMA

Thomasas Thomasas

– Po pirmojo sezono Jonavoje vis dėlto trumpai žaidėte Šilutės komandoje, kodėl karjera pasisuko būtent taip?

– Kažkokių nesutarimų nebuvo, turėjau šansą grįžti į Jonavą – vos po trijų pirmojo sezono mėnesių sulaukiau pasiūlymo pratęsti kontraktą. Žinote kaip būna, tiesiog laukiau daugiau galimybių. Tada sezoną sustabdė koronavirusas, o prieš išvykdamas gavau patvirtinimą, kad pasiūlymas galioja ir toliau. Turėjau pasiūlymą ir iš Didžiosios Britanijos, tačiau su agentu neradome bendros kalbos. Jis dėstė man vieną, antrą, trečią variantą, bet nieko nesigavo. Tada iniciatyvos ėmiausi pats, o su manimi susisiekė „Šilutės“ treneris, paklausė, ar esu laisvas, kokio atlyginimo tikėčiausi. Jie atsakė, kad negali man to suteikti, bet aš apsiklausinėjau kelių žmonių, gavau gerų atsiliepimų apie Šilutę ir dar kartą susisiekiau su treneriu. Patikinau, kad noriu žaisti jo komandoje tokiomis sąlygomis, kokias jie tik gali pasiūlyti. Taip ir atsidūriau komandoje, o po trijų mėnesių gavau pasiūlymą grįžti Jonavon. Buvau labai nustebęs, nepatikėjau tuo. Dar pirmosiose sezono rungtynėse laimėjome prieš jonaviškius, bet iki šiol apie tai nekalbame (juokiasi). Pasikalbėjau su keliais komandos draugais Šilutėje, nes nežinojau, ką turėčiau daryti, o jie paragino priimti pasiūlymą. Žinojau, kad jie nori to, kas geriausia man. Jonavoje tiesiog turėjau didesnę galimybę kilti aukščiau. Žinoma, ir atlyginimas buvo geresnis, bet žvelgiau toliau į ateitį.

REKLAMA

– Primena Kevino Duranto sprendimą palikti lygos vidutiniokus dėl ryškių favoritų...

– Iš dalies... Bet aš jau buvau žaidęs Jonavoje. Jie mane atrado. „Šilutė“ manęs čia neatsivežė, jie žinojo apie mane tik todėl, kad anksčiau Jonavoje. Jonaviškiai mane atrado ir čia jaučiuosi kaip namie. Kai jie sužinojo, kad žaisiu Šilutėje, kažkiek supyko, klausė, kodėl negrįžau pas juos. Atsakiau, kad komanda yra pilna, grįšiu, kai joje man bus vietos. Taip ir nutiko.

– Prieš atkeliaudamas į Šilutę atsisakėte agento paslaugų?

– Atsisakiau agento būdamas Šilutėje. Tuomet jau turėjau kontaktą su vietiniu agentu (Norvydu Kliučininku). Jis turėjo pasiūlymą iš Jonavos, buvome bendravę ir anksčiau. Su juo dirbu iki šiol.

Thomasas Thomasas

– Jonavoje iškovojote pirmąjį karjeros trofėjų?

REKLAMA

– Mokykloje buvau laimėjęs du Valstijos čempionatus. Taip, yra skirtumas, bet žinau, ką reiškia savo rankose laikyti titulą. Jausmas gana panašus. Noriu būti kaip Tomas Brady, kad laimėti titulus taptų norma ir mano vardas būtų asocijuojamas su tuo. Gal nežaisiu po keturiasdešimties, kaip jis, bet man patinka jo išraiškos po titulų, tarsi eilinė diena ofise. Pats to tikiuosi, kad titulų skynimas būtų eiline diena, juk tai ir turiu daryti.

– Toks tikslas yra ir šį sezoną?

– Taip. Bet kurią gali įveikti bet ką, toks yra krepšinis. Niekas nėra neįveikiamas, tiesiog reikia rasti būdą tai padaryti. Žinau, kad „Žalgiris“ jau dešimtmetį neužleidžia sosto, visi apie tai šneka, visos Lietuvos komanda. Niekas nebando ar net nenori nugalėti mėgstamiausios šalies komandos, bet aš to noriu.

– Pasirinkote neįprastą marškinėlių numerį (0), ar jis jums kažką reiškia?

– Taip, jis man reiškia, kad pradėjau nuo nulio, dugno.

– Anksčiau esate minėjęs, kad svajojate žaisti ir NBA ir Eurolygoje. Jaučiatės esantis arti to, ar matote tai kaip tolimą galimybę horizonte?

– Dabar tiesiog koncentruojuosi į žaidimą Jonavoje, dirbu padieniu ir taip toli nesidairau. Reikia pasirūpinti čia esančiais reikalais, o tada galiu darytis ir toliau. Bet pirma, Jonava. Stengiuosi tobulinti metimą iš toli, noriu, kad kažkas patikėtų mano galimybėmis ir turėčiau daugiau laisvės aikštėje. Esu matęs, kaip žaidėjai darbu nusipelno „žalios šviesos“, o aš to dar neturiu. Galiu ir įžaidinėti kamuolį, bet dabar labiau tenka daryti tai, ką man liepia treneriai.


1 komentarai
Naujausi komentarai (1)
Geriausiai ivertinti (1)
PRO komentarai
i
Noriu gauti pranešimus apie atsakymus į mano komentarą Komentuoti gali tik registruoti portalo vartotojai.
Norėdami komentuoti prisijunkite.
Prisijungti
Komentuoti
Daugiau komentarų
Atsakyti
Eurolyga