Panevežio „Lietkabelis“
IV kėlinys, 1 min.
57
:
48
Atsinaujins po sek
Kauno „Žalgiris“

Eurolygos finalinio ketverto džiaugsmai ir nusivylimai (11)

Gegužės 31 d., 10:50
N.Mirotičiaus žaidimas finale buvo nuviliantis (Scanpix nuotr.)
N.Mirotičiaus žaidimas finale buvo nuviliantis (Scanpix nuotr.)
Edgaras Pulkovskis

Eurolygos reguliarusis sezonas buvo įdomus, vėliau sekė fantastiškas ketvirtfinalio etapas, o savaitgalį viską vainikavo finalinis ketvertas, kurio nepamiršime ilgai.

Užsienio žurnalistai šį keturių komandų susibūrimą Kelne jau pakrikštijo geriausiu finaliniu ketvertu per pastarąjį dešimtmetį. Kiti teigė, kad tai geriausias reginys apskritai per turnyro istoriją. Portalas Krepsinis.net kviečia iš arčiau pažvelgti į neigiamus ir teigiamus dalykus finaliniame ketverte.

REKLAMA

Įspūdingi pusfinaliai. Nors visi tikėjosi, kad finale ginklus surems Stambulo „Anadolu Efes“ ir Barselonos „Barcelona“, tačiau pusfinalyje jų varžovai buvo labai arti to, kad pakeistų šias išankstines prognozes. Maskvos CSKA nuo „Anadolu“ atsiliko net 21 tašku, bet turėjo galimybę pasiekti pergalę, jeigu Willas Clyburnas būtų pataikęs tritaškį. Tuo tarpu Milano „AX Armani“ sugrįžo po 11 taškų deficito ir turėjo 8 taškų atsargą, bet Cory Higginso metimas išplėšė Šarūno Jasikevičiaus kariaunai pergalę. Ataka anksčiau Kevinas Punteris turėjo idealią progą įmesti iš toli, bet prametė būdamas visiškai laisvas. Abu susitikimai pranoko daugelio lūkesčius ir padovanojo įspūdingą penktadienio vakarą.

Lietuvių desantas. Smagus finalinis ketvertas buvo tuo, kad jame nestigo ir lietuviškų akcentų – visas trenerių štabas Barselonos klube, o aikštelėje matėme besidarbuojantį Gytį Vilių. Pirmą kartą finaliniame ketverte švilpęs mūsiškis puikiai padirbėjo pusfinalio dvikovoje tarp CSKA ir „AX Armani“, tad jam buvo patikėta garbė teisėjauti ir finale. Pasiekimas yra įspūdingas, kadangi pastarąjį kartą lietuvis Eurolygos finale teisėjavo 2010 m. – tuomet tai darė Romualdas Brazauskas. Jeigu G.Vilius toliau išlaikys itin aukštą lygį ir darbuosis taip pat solidžiai, neabejotinai jį kitąmet taip pat matysime finalo ketverte.

REKLAMA

Iki pilno komplekto stigo, kad aikštelėje dar matytume ir bent jau vieną dėl titulo besikaunantį krepšininką iš Lietuvos. Panašu, kad tai gali būti kitąmet, kadangi Rokas Jokubaitis gali tapti Šaro auklėtiniu, o Marius Grigonis domina ne vieną elitinę Eurolygos ekipą. Kas žino, galbūt Sankt Peterburgo „Zenit“ kitą sezoną dar bus stipresnė ir su Artūru Gudaičiu žengs tą žingsnelį į priekį bei prasibraus į finalo ketvertą.

Micičius Micičius

„Paskutinis šokis“. Jeigu „Barca“ yra rami dėl savo ateities ir kitą sezoną matysime praktiškai tokią pačią ekipą vos su keliais patobulinimais ir pasikeitimais, tai „Anadolu“ kolektyvas skirstysis į skirtingas puses. Vasilije Micičius jau turi susitarimą su Oklahomos „Thunder“, o abejonių tuo, kad Shane‘as Larkinas grįš į NBA, praktiškai nėra. Šis gynėjų tandemas yra jeigu ne geriausias Eurolygos istorijoje, tai bent jau „Top 3“. Naivu tikėtis, kad „Anadolu“ galėtų rasti kažką panašaus, kadangi tokio kalibro žaidėjų Eurolygoje yra vienetai, o surasti perlų iš NBA klubams netinkančių žaidėjų – mažai galimybių. Čempionų stovykloje permainų bus ir daugiau, kadangi bus norima atnaujinti sudėtį – išvyks Tiboras Pleissas, Jamesas Andersonas. Neaišku, ką darys 36-erių Krunoslavas Simonas ir 35-erių Bryantas Dunstonas. Gali būti, kad tai buvo „Anadolu Efes“ „Paskutinis šokis“ ir kitą sezoną matysime visiškai kitokią sudėtį, kur Džananas Musa gaus galimybių pasireikšti, o puolime pirmu smuiku gros Rodrigue‘as Beaubois.

REKLAMA

Finalas. Jeigu gyrėme pusfinalius, tai galima pagirti ir finalo kovą – čia pamatėme visus lemiamam mačui būdingus elementus: vienos komandos sugrįžimą iš -10, tada kitos ekipos išlipimą iš -11 taškų duobės ir įtemptas paskutines minutes, kur rungtynių nugalėtoją nulėmė vos keli nesėkmingi „Barcos“ epizodai puolime. „Twitter“ nestigo pasisakymų apie tai, kaip Europos žurnalistai norėtų, jog ši dvikova niekada nepasibaigtų. Turbūt apie tai pagalvojome dažnas iš mūsų. Pačios rungtynės buvo itin klampios ir ilgos – jos truko net 2 valandas ir 10 minučių.

Taip nutiko, nes buvo užfiksuotos 55 pražangos ir komandos metė 64 baudų metimus. 30 išprovokuotų „Anadolu“ pražangų yra 5-as rezultatas šiame sezone. Beje, pirma yra „Barca“, kurią „Zenit“ ketvirtfinalio antrajame susitikime su pratęsimu neleistinai sulaikė 34 sykius. Dar vienas faktas – 2–4 pozicijos irgi buvo mačai, kur prireikė pratęsimo. Tik lapkričio 19-ąją vykusiame susitikime Miunchene „Bayern“ per 40 minučių prieš CSKA prasižengė 32 sykius. Akivaizdu, kad užfiksuotų pražangų skaičius buvo itin didelis dėl aršios kovos ir kietos gynybos. Teisėjai rungtynes kontroliuoti pradėjo dar 7-ąją minutę, kai Šarui skyrė techninę pražangą, o po minutės – ir Erginui Atamanui. Taip apribojo specialistų galimybes peržengti ribas, nes dar vienas toks nubaudimas reikštų išvarymą iš aikštės, o nei lietuvis, nei turkas finalo nenorėjo stebėti rūbinėje. Teisėjų darbo nevertinsime, bet kartais pasirodė, kad fiziškumo lygio kartelė buvo nuleista kiek per žemai. 31,7 proc. visų taškų finale buvo surinkta baudų metimais. Abiejų komandų sezono pelnomų taškų baudomis vidurkis yra tarp 14–14,5 taškų, o finale „Anadolu“ surinko 30, „Barca“ – 23. Akivaizdu, kad didesnis fiziškumo lygis būtų naudingesnis būtent „Barcelona“ ekipai, kurios gretose yra daugiau kietai žaisti mėgstančių atletų.

REKLAMA

Eurolyga Eurolyga

Finalinio ketverto vieta. Šeštadienį UEFA Čempionų lygos finalas buvo surengtas Porto mieste, kur jį stebėjo 14,1 tūkst. sirgalių, nors pagrindinis sezono mačas turėjo vykti Turkijoje, tačiau buvo perkeltas į vietą, kur galėtų atvykti sirgaliai. Kaip tai susiję? Susiję su tuo, kad Eurolygos ketvirtfinaliai baigėsi tą pačią savaitę, kaip ir Čempionų lygos pusfinaliai. Vadinasi, abi organizacijos turėjo vienodą laiko tarpą iki finalo tam, kad kažką pakeistų. Dar viena paralelė – pernai Čempionų lygos finalas irgi turėjo vykti Stambule, bet viskas persikėlė į „burbulą“ Portugalijoje. Kelnas pernai negavo Eurolygos finalinio ketverto, tad ta duoklė buvo atiduota šiemet. Per finalinio ketverto atidarymo spaudos konferenciją Erginas Atamanas rėžė tiesiai šviesiai, jog tikėjosi sirgalių ir nesupranta, kodėl jų nėra. Vokietijos COVID-19 valdymo įstatymai yra griežti ir sirgaliams arenoje būti negalima, bet Europoje tikrai buvo vietų, kur galėtų susirinkti bent jau keli tūkstančiai aistruolių ir reginį paversti dar geresniu. Ir kažką pakeisti šioje vietoje laiko tikrai buvo, nes jeigu UEFA sugebėjo, vadinasi tai yra įmanoma.

REKLAMA

Mačas dėl trečios vietos. Nors Eurolygos komandų treneriai ir žaidėjai kasmet kartoja, kad rungtynės dėl trečios pozicijos yra visiškai nieko vertos, jos toliau vyksta. Kartais net bloga skaityti nuolatinius skundus, kaip tai neįdomu, nereikalinga ir kaip ekipos atvyko čia tik laimėti titulą, o mažasis finalas – tarsi kančia. Dimitris Itoudis pareiškė, kad čia ruošis Vieningosios lygos finalo serijai, o Ettore Messina – ruošė namų darbų Italijos lygos lemiamoms kovoms, kai išrikiavo zoninę gynybą. Akivaizdu, kad Milano ekipai tas laimėjimas didelio džiaugsmo nesuteikė, o CSKA krepšininkai nelabai nuliūdo. Tokioje situacijoje tikrai nėra svarbus tas mažasis finalas, bet galima prisiminti visiškai neseną istoriją, kaip džiaugėsi žalgiriečiai ir jų sirgaliai, kai Belgrade buvo nugalėta CSKA ir iškovota trečia pozicija. Ta trečia vieta džiugina mažesnius klubus, bet tai labiau išimtis nei taisyklė, kadangi finaliniame ketverte tokie klubai kaip „Žalgiris“ rungtyniauja itin retai – čia susirenka turtingos ekipos, kurioms vien buvimas tarp keturių stipriausių nėra joks skambus pasiekimas.

Nikola Mirotičius. Brangiausias Eurolygos žaidėjas dar kartą parodė, kad lemiamose kovose juo pasitikėti negalima. Puolėjas pusfinalyje pelnė 21 tašką ir surinko 28 naudingumo balus, taip padėdamas „Barca“ ekipai pasiekti finalą, bet jame atrodė tarsi jo talentą būtų pavogę monstrai iš filmo „Kosminis krepšinis“ – 11 taškų (4/12 metimai), 9 atkovoti kamuoliai, 3 klaidos ir tik 7 naudingumo balai. Verta pažymėti, kad N.Mirotičius beveik 3 kėlinius žaidė tragiškai ir turėjo -6 naudingumo balus. Krito į akis tai, kad puolėjas priimdavo jam nebūdingus sprendimus, kai perdavimai skriedavo tiesiog varžovams į rankas. Akivaizdžiai matėsi, kad N.Mirotičius buvo panašus į tą žaidėją, kuris sulaukė daug kritikos ketvirtfinalio serijoje ir po kurios jis neteko Eurolygos reguliaraus sezono MVP prizo, nors per 36 turus trukusį maratoną žaidė geriausiai turnyre. Ir toks N.Mirotičiaus žaidimas lemiamose kovose nėra naujiena, kadangi jam stigo solidumo ir ginant Madrido „Real“ garbę. Tiesa, tada N.Mirotičius buvo mažiau patyręs – dabar jis „Barcelona“ vedlys ir tikrai tiek sirgaliai, tiek treneriai iš šio žaidėjo finale tikėjosi daugiau.

Bružo ir Pulkovskio podkastas: laimėk bilietus į Žalgirio mačą. Spausk ir žiūrėk >>


11 komentarai
Naujausi komentarai (11)
Geriausiai ivertinti (11)
PRO komentarai
i
Noriu gauti pranešimus apie atsakymus į mano komentarą Komentuoti gali tik registruoti portalo vartotojai.
Norėdami komentuoti prisijunkite.
Prisijungti
Komentuoti
Daugiau komentarų
Atsakyti