Prieš „Žalgirį“ iššovęs buvęs sistemos auklėtinis: apie skirtingus P.Jankūno ir A.Milaknio patarimus bei Šaro spaustą nykštį (1) interviu

Kovo 20 d., 11:30
V.Kozys prieš „Žalgirį“ sužaidė vieną geriausių savo mačų (LKL nuotr.)
V.Kozys prieš „Žalgirį“ sužaidė vieną geriausių savo mačų (LKL nuotr.)
Rokas Liolaitis

Kauno „Žalgirio“ sistemoje užaugęs Vitalijus Kozys šį sezoną vilki Jonavos „CBet“ marškinėlius, tačiau metų stipriausio šalies klubo piramidėje nepamiršo.

Patirtis Kaune veikiausiai prisidėjo prie vienų geriausių karjeros rungtynių sužaidimo – į „Žalgirio“ krepšį atseikėti 21 taškas ir 22 naudingumo balai.

„Prieš rungtynes tarsi negalvojau, kad reikia pasirodyti, nes juk „Žalgiris“, bet viduje vis tiek kažkas kirbėjo. Geriausia Lietuvos komanda, žaidžianti Eurolygoje, tuo pačiu ir paties buvusi komanda, tarsi reiktų įrodyti, kad esi vertas vietos ten“, – teigė puolėjas.

22-ejų puolėjas vis iššauna prieš stipriausius varžovus: 23 taškai anksčiau buvo atseikėti Vilniaus „Rytui“, 19 – prieš Utenos „Uniclub Casino – Juventus“. Šį sezoną jis jau spėjo pažymėti ir titulu, tiesa, vilkėdamas kitokius marškinėlius – su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rinktine tapo Lietuvos studentų lygos (LSKL) čempionu.

REKLAMA

Jonavos klubo atstovas pasidalino mintimis apie žaidimą studentų ir kariškių rinktinėse, galimybes ginti gimtinę, sutiktų Ukrainos vaikų sukeltas emocijas ir nevykusį pirmąjį įspūdį, paliktą Šarūnui Jasikevičiui.

„Tvarkaraštis dabar tuštesnis, tik tiek, kad varžovai nėra labai palankūs. Žaidėme prieš „Žalgirį“, dabar laukia „Rytas“, po to – „Neptūnas“, kuris rodo geresnį žaidimą, o pergalė yra labai svarbi, nes tik viena juos lenkiame. Rungtynių mažiau, bet visos sunkios. Žiūrėsime, kaip čia gausis“, – teigė puolėjas.

– Dabar turite trijų pralaimėjimų seriją, bet ar kažkiek ramina faktas, kad nusileista tarptautinio fronto komandoms?

– Gal kažkiek ir guodžia, bet prieš Šiaulius reikėjo laimėti, tada būtume iškart šokę vos ne į ketvirtą vietą. Būtume atsistoję tvirčiau, o dabar vėl iš naujo reikia kapotis. Mes šį sezoną labai banguojame, kritimas į duobę jau antrą kartą atėjo po rinktinių „lango“. Įsižaidėme, lapkritį buvo pusantros savaitės tarpas, kol įsibėgėjome, įsivažiavome, dabar vėl.

– Kaip pavyko išnaudoti „langą“?

– Atrodo, kad visa komanda esame, turėtume kartu sportuoti, bet Lecomte‘as išvažiavo į rinktinę, tai vienam kažkokia trauma, tai kitam. Treniruočių procesas kenčia nuo to, tada labiau ant fizinio pasirengimo dirbome, gavome ir laisvų dienų. Tas rinktinių tarpas buvo du kartus ir abu kartus gavosi keistas, traumas gydėmės. Be pagrindinio įžaidėjo irgi nieko negali keisti, jokių derinių dėlioti. Grįžo Lecomte‘as ir iškart turėjome į Panevėžį važiuoti.

REKLAMA

– Jis tarsi nėra tipinis įžaidėjas, pats renka daug taškų, nėra kažkiek atsiskyręs nuo komandos?

– Kai jis žaidžia gerai, tada ir manęs žaidžiame gerai, čia yra nenuginčijamas faktas. Kai jis nori ir yra motyvuotas, tada mums būna labai gerai ir labai blogai varžovams. Nežinau, ar žaidžia vienas ar ne vienas, bet kai jam gerai – mums gerai. Buvome iš praeitų klubų girdėję, kad jis yra uždaresnis žmogus, bet mūsų rūbinėje... Nėra pagrindinis balsas, bet kai pakalbini neatsakinėja vienu žodžiu, bendrauja, pats gali paklausti. Kiekvieną dieną taip nebus, bet rūbinėje problemų nekyla.

Lecomte'as Lecomte'as

– O ar neturėtų komandos lyderis būti ir pagrindiniu balsu rūbinėje?

– Aikštelėje jis gal ir turėtų būti pagrindinis balsas, kuris visus sustyguotų, bet nėra toks, kad užšauktų kažką. Tam yra mūsų kapitonas Laimis, kiti lietuviai. Visi mūsų užsieniečiai nėra tokie, kurie bandytų labai dominuoti, tas pats Juanas Palaciosas yra daug matęs savo karjeroje ir moka prisitaikyti. Jei jis matytų, kad šitoje komandoje jam reikia parodyti savo žodį, gal ir rodytų, bet mato, kad čia viskas yra tvarkoje. Kai reikia pasako, kai reikia – pajuokauja. Tokio amžiaus žino, kam ir kada laikas.

REKLAMA

– Gal teko karjeroje susidurti su disonansu, kai penkis taškus renkantis žaidėjas būtų vokaliausias ir išderintų visą rūbinę?

– Ne, nemanau. Dažniau būna veteranų, kurie mesdami penkis taškus sutvarko visą rūbinę, padėlioja vienam ar kitam, ką negerai daro. Laimis atlieka puikų darbą kaip kapitonas, kai reikia ir nutyli, praleidžia pro akis. Šiaip mūsų rūbinė yra gera. Dubleriuose buvau vyriausias ir nieko tokio nepatyriau, o dabar yra pirmieji mano metai išėjus. Iš kitų irgi girdžiu, kad mūsų rūbinė šiemet yra gera, visi sukimbam ir sueinam. Aišku, būna pykčių visada ir visur, nebūna namų be dūmų, bet atmosfera gera, visi žino savo vietą ir kas kaip.

– Kai kapitonas yra ir žaidėjų asociacijos prezidentas, jaučiate papildomą saugumą?

– Būna, aišku, kai paklausi jo, kas būtų jei kažkas nutiktų, jis visada turi atsakymų. Kažkokio saugumo nėra, kartais ir pašiepiame jį, kad prezidentas kokių vitaminų paderintų. Pačia asociacija nesidomėjau, manau, ten eini, jei yra kažkokių problemų su kontraktais, tada gina. Man dar nereikėjo, tik žinau, kad tokia yra.

– Kalbant apie kontraktus, kokie yra paties prioritetai – komanda europiniame turnyre, lygis, pinigai?

REKLAMA

– Kol esu jaunas, tie pinigai yra antroje ar trečioje vietoje. Pradžioje – minutės. Tada jau žiūri, kad būtų aukštesnis lygis, pamatyti Europos.

– Jonavoje turėjote akciją su Ukrainos vaikais, pasikvietėte į areną, vėliau ir patys lankėte Trakuose. Kokios emocijos užplūsta?

– Sunku buvo. Kai jie atvyko į tribūnas, atrodė gerai, klubas priėmė, o po rungtynių nusileido pabendrauti. Kai vaikšto apie tave, matai tuos vaikus, bėgančius nuo karo. Jie noriai eina, šypsosi, šneka, aš net kalbos nemoku, negaliu atsakyti. Jiems džiugu, atrodo, kad ir krepšinis rūpi, nors pabėgo nuo tokio dalyko, kur krepšinis visiškai nesvarbus. Per daug su jais nežaidžiau, nežinau net kaip pasakyti. Dviprasmiškas jausmas. Smagu matyti jų šypsenas, bet pačiam būti šalia liūdna, nes viską supranti. Atrodo, kad jie yra laimingi, bet gal ir nesupranta, kas čia vyksta. Buvo penkiolikmečių, kurie susigaudo, bet septynerių ar aštuonerių metų vaikai nesupranta, gal ir nežino, kodėl čia yra. Aplankėme, jie gyvena gražioje aplinkoje, kamuolius mušinėja, energingi, gražu žiūrėti.

– Pats prisidedate prie paramos Ukrainai?

– Drabužių nesiunčiau, nes Jonavoje atsivežęs esu tik tiek, kiek reikia, bet pinigų aukojau. Tai yra pareiga, dabar reikia padėti jiems, gal kažkada jie mums padės, negali žinoti.

REKLAMA

– Kilus analogiškai situacijai Lietuvoje, eitumėte ginklu ginti tėvynę?

– Manau, kad esu patriotas, su draugais irgi kalbėjome, kad pulčiau, ginčiau, daryčiau viską, kad apsaugočiau savo kraštą. Iš kitos pusės, pasiklausai kariškių, ką jie šneka ir publikuoja, gali eiti tik jei esi pasiryžęs mirti arba žudyti. Pagalvojus, nesi apmokytas ir gali tik trukdyti, ką aš eisiu į tą frontą, dar saviškis nušaus, kai kur nors užlįsiu.

– Teko būti šauktinių sąrašuose?

– Teko, bet dėl mokslų buvo atidėta. Buvau užsirašęs į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus, atrodė įdomu, nuvykau. Deja, ten reikėjo kas antrą savaitgalį abi dienas atiduoti ir aš to negalėjau padaryti. Užteko, kad būčiau pakviestas į rinktinę ir kartu su Mindaugu Sušinsku, Gintautu Matuliu bei Eriku Venskumi vykčiau žaisti į karininkų žaidynes Kinijoje.

REKLAMA

– Koks ten lygis buvo?

– Ten neblogas lygis buvo. Prieš kažkiek metų ten ir Kostas Sloukas yra žaidęs, Mattas Lojeski. Jei tokie žaidėjai dalyvauja... Lygis aukštesnis už LSKL. Nėra, kad ten kirviai žaistų, žmonės rimtai treniravęsi, ne kiemo žaidimas, kur tik vakarais su draugais pamėto ir po to eina alaus atsigerti. Buvo tokių klubus turinčių ar antrose lygose žaidžiančių žaidėjų, brazilai atsivežė labai technišką gynėją, aštrų, tikrai kažkur žaidė. Ten buvo tvirtų vyrukų, dviejų metrų nesiekiančių vidurio puolėjų, kurių tiesiog negali pastumti, bet ir techniški žaidėjai. Kinai turėjo labai aukštą centrą, kuris turėjo NBA naujokų biržoje dalyvauti, purtė po 35 taškus visiems, mums irgi problemų pridarė, per visą aikštę praeidavo, judesiukai, nuo tritaškio žaidimas. Jie ir namie žaidė, salė didelė, visiems prigrasinta, kad reikia ploti. Nebuvo lengva, net ir su LKL žaidėjais atvykus.

– Kokios sąlygos buvo Kinijoje?

– Visa esmė, kad žaidėme Uhane, 2019-ųjų spalį, prieš pat pandemijai prasidedant. Grįžus po kelių mėnesių atvyko ir COVID-19, buvo visokių juokelių, kad mes čia atvežėme. Reikėjo pildyti didelius blankus, ar nieko nejauti, kur buvai, ką valgei.

REKLAMA

– Triumfavote ir minėtoje LSKL, buvo daug džiaugsmo?

– Atlikome tai, ką turėjome atlikti. Prieš rungtynes treneris Juknevičius sakė, kad galime žaisti gerai, blogai, kad ir labai blogai, bet turime laimėti. Supranti, kad kito varianto nėra. Šiek ir prajuokino, ir nustebino. Finale tikrai sunkios rungtynės buvo prieš klaipėdiečius, po trijų kėlinių gal dešimt taškų atsilikinėjome. Paklauskite Pauliaus Jankūno, ar įdomu jam keturioliktą kartą kelti LKL taurę? Vis tiek sakys, kad malonu. Čia irgi yra tas pergalės jausmas.

– O yra studentų lygoje konkurencijos jausmas?

– Tarp kitų komandų gal ir ne, bet Klaipėdos universitetas šiemet buvo stiprus, ten irgi buvo „Neptūno“ jaunimo, NKL komandų lyderių, Deividas Rasys iš „Telšių“. Finale buvo vargo ir tikrai malonu laimėti.

– Kokiame lygyje LSKL yra organizacijos prasme?

– Rimta lyga nežinau, ar gali pavadinti, bet yra kiek aukščiau nei mėgėjai. Pinigų ten niekas negauna, bet gauna mokslams lengvatų. Ten yra gal trys ar keturi universitetai, kurie gali kažkiek pasipriešinti. VDU vis tiek yra visa galva aukščiau, mes laimėjome ir be keturių LKL žaidėjų nuvažiavę, kuriuos turėjome registravę sudėtyje.

REKLAMA

– Kaip klubas reaguoja į žaidimą prieš mėgėjus ir galimas traumas?

– Gal ir galėtų uždrausti, bet mes pasakome, kad atliekame pareigą savo universitetui, kuris mainais kompensuoja mokslą. Kai gražiai paprašai, susitari, tai ir išleidžia. Žmogiškumas. Vidurkiai neneša iki valstybės finansuojamos vietos, tad tenka kitaip suktis. Žinau, kad KTU rinktinėse gauni tik papildomus perlaikymus, todėl krepšininkai bandę studijuoti ten po metų dažnai išeina. Tiesiog yra neįmanoma pavežti, rytinės ir vakarinės treniruotės, į paskaitas nenueini, tada dar rungtynės. Išsemtas būni.

VDU VDU

– Domintų žaidimas universiadoje?

– Šią vasarą vyks, jei tik kvies, manau, kad atstovausiu. Kai pastarąjį kartą teko žiūrėti, atrodė, kad visai neblogas lygis. Gal prieš penkerius ar šešerius metus vaiko akytėmis teko pažiūrėti, Šaulys, Miniotas, Danisevičius, Sajus, Gebenas žaidė, pirmą kartą tada jį pamačiau, toks tvirtas pasirodė, didelis, kraudavo galingai. Atrodė kieti vyrukai, gal net per televiziją rodė.

REKLAMA

– Pats turite prisiminimą, kada pirmą kartą galėjai pasigirti pasirodęs TV ekrane?

– Šešiolikmečių rinktinėje, tuo metu Lietuvoje vyko pirmenybės, finale visa vyrų rinktinė buvo atėjusi pažiūrėti, pirmoje eilėje sėdėjo. Buvo nuostabu, autoritetai.

– NKL rungtynes iš Šarūno Jasikevičiaus štabas stebėdavo...

– Jis gana dažnai ateidavo, per sezoną gal penkis ar šešis kartus užsuko, šalia suoliuko sėdėdavo. Jei kažką prisidirbai ar blogai sužaidei, tada jau eini akis nuleidęs, kad nesusitiktų žvilgsniai. Kai žinai, kad stebi trys pagrindinės komandos treneriai, yra papildoma motyvacija, kad tik paimtų. Šaras labai stipriai reaguodavo, būdavo ir ant teisėjų šaukia po abejotinų epizodų, atsistojęs rėkdavo. Kai dabar pagalvoji, net keista, kad atėjęs pažiūrėti vaikų taip įsiliedavo į krepšinį. Su dideliu noru, galėjo ir pakeisti sprendimus teisėjų, duodavo to impulso.

– Teko padirbėti ir pagrindinės komandos treniruotėse?

– Pirmą kartą pakvietė žinute, kad rytoj penktą valandą turiu būti arenoje ir jau iš vakaro pradėjau jaudintis, kad tik nesusimauti vos pasisveikinus. Taip ir nutiko, pirmą kartą su Šaru pasisveikinus nepataikiau rankos paspausti, už nykščio paėmiau, galvojau bliamba... Visada iš vakaro galvodavai, kaip padaryti savo darbą. Pats norėjau tiesiog nesugadinti treniruotės, o ne kažką parodyti. Vėliau pripratau, kitą sezoną ir į sezono pasirengimą Turkijoje kartu vykau, įsivažiavau, radau ryšį su žalgiriečiais, tapo lengviau.

REKLAMA

– Kas iš „Žalgirio“ duodavo daugiausiai alkūnių ar patarimų?

– Dažniausiai Tomas Masiulis užsiimdavo, nes pats prieš metus buvo dirbęs su dubleriais, sakydavo, kur reiktų pasistengti ir kas Šarui patinka. Iš žaidėjų, Milaknis dažnai kažką piktai pasakydavo, Jankūnas, kas be ko. Jankūnas visada šnekėjo palaikančiai, „pirmyn pirmyn“, o Milakniui sudėliojus galvodavai, ar apskritai gali tą krepšinį žaisti. Šarui svarbu tik tai, kad padėdavai, jis vis tiek žiūrėjo savo komandos reikalų ir savo žaidėjų, mes buvome daugiau dėl skaičiaus.

Kozys Kozys

– Prieš „Žalgirį“ teko sužaisti ir karjeros rungtynes, buvo papildomos motyvacijos?

– Prieš rungtynes tarsi negalvojau, kad reikia pasirodyti, nes juk „Žalgiris“, bet viduje vis tiek kažkas kirbėjo. Geriausia Lietuvos komanda, žaidžianti Eurolygoje, tuo pačiu ir paties buvusi komanda, tarsi reiktų įrodyti, kad esi vertas vietos ten. Šį kartą gavosi, kitą kartą gal nesigaus.

REKLAMA

– Tritaškiais sukrito 4 iš 7, nors praėjusiame mače buvo 0 iš 6. Kuris pasirodymas yra arčiau realių paties galimybių?

– Aš pats jaučiu, kad visada gali įmesti. Vieni specialistai sako, kad negali pataikyti, buvo ir komandų, kurios prieš mane taikė riziką. Gaunu prie tritaškio linijos kamuolį ir matau, kad mano žmogus baudos aikštelėje ramiai stovi. Pats tada pradedi galvoti, kad gal ir netaiklus esi. Vis dėlto tą komandą pavyko nubausti, gal keturis tritaškius sumečiau. Tritaškiai nėra mano arkliukas, iš kurio karjerą darysiu ar duoną valgysiu, bet pataikyti galiu. Treniruotėse dešimt iš dešimt sumesti nėra didelis iššūkis, per penkias tokias serijas tris kartus pavyktų.

– Dabar į komandą atvyksta jūsų pozicijos naujokas, nėra nerimo, kas nukentės minutės?

– Dar nespėjau patikrinti, bet atvyksta geras pastiprinimas ir man nuo to tik geriau. Sakė, kad jis labai stiprus, labai fiziškas. Aišku, yra nerimo dėl minučių, bet sveika konkurencija yra tik į naudą, sparinguosimės su juo. Kol Laimio nėra, žiūrėsime, į kurią poziciją jų stums. Mums tikrai reikėjo žmogaus, nes jau prieš „Žalgirį“ jautėme, kad prasidėjus keitimams sulūžome. Visą sezoną stokojome žaidėjų ir tas nuovargis susikaupia, dabar sužaidus 25 minutes atrodo, kad atidirbai 35.

REKLAMA

– Paskutinis akcentas dėl paties ūsų – praloštos lažybos ar kokia kita istorija?

– Kažkaip pernai pagalvojau, kad tiesiog neskusiu ir paauginsiu. Paaugo ūsai ir ožio barzdelė, o šonuose – pūkeliai. Paformavau, pradžioje visi lazdavojo, po mėnesio nusiskutau ir vėl visi juokėsi, sakė, jau buvo pradėję tikti. Draugė irgi taip pat, pradžioje sakė, kad atrodau kaip toks ir anoks, o nusiskutus vėl užkliuvo, kad atrodau kaip septyniolikmetis. Visiems tiko ir patiko, paskui jau ir vos ne mada tapo, žiūriu, visos žvaigždės su ūsiukais vaikšto. Gal nuo manęs atėjo (juokiasi).

J.Vainauskas: kodėl paliko „Lietkabelį“, kaip rado Čanaką, kodėl dirbo su „BeoBasket“ ir kaip su „Žalgiriu“ varžėsi dėl Jankūno parašo


1 komentarai
Naujausi komentarai (1)
Geriausiai ivertinti (1)
PRO komentarai
i
Noriu gauti pranešimus apie atsakymus į mano komentarą Komentuoti gali tik registruoti portalo vartotojai.
Norėdami komentuoti prisijunkite.
Prisijungti
Komentuoti
Daugiau komentarų
Atsakyti
BRUŽAS IR PULKOVSKIS